Lietuva svarsto energetikos įmonių viršpelnio mokestį: sprendimų laukiama iki lapkričio 9 dienos

Lietuvos Vyriausybė pradėjo svarstyti galimybę papildomai apmokestinti energetikos įmonių viršpelnį. Lapkričio 4 dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pavedė energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams įvertinti atskirų energetikos sektorių rezultatus ir iki lapkričio 9 dienos pateikti konkrečius pasiūlymus. Naujas mokestis kol kas nepriimtas, jo tarifas, trukmė ir taikymo ribos nepaskelbti.

Ką Vyriausybė nori išsiaiškinti?

Ministrų užduotis apima degalų, elektros ir šilumos sektorius. Bus vertinama, kiek įmonių uždirbamas pelnas susijęs su įprasta ekonomine veikla, o kiek galėtų būti laikoma išskirtinėmis aplinkybėmis susidariusiu viršpelniu. Taip pat ketinama nagrinėti, ar papildomas apmokestinimas padėtų gyventojams ir kaip jis galėtų paveikti galutines energijos kainas.

Tai svarbi skirtis. Didelis įmonės absoliutus pelnas ne visada reiškia viršpelnį: jo dydį gali veikti investicijos, vienkartiniai sandoriai, energijos kainų svyravimai, ankstesnių nuostolių kompensavimas bei rinkos struktūra. Be aiškios apskaičiavimo metodikos skirtingų įmonių finansinių rezultatų tiesiogiai lyginti negalima.

Koks galėtų būti poveikis kainoms?

Paprastas argumentas už viršpelnio mokestį – viešasis sektorius galėtų surinkti papildomų pajamų ir jas panaudoti gyventojų apsaugai nuo aukštų energijos kainų. Tačiau vien mokesčio įvedimas nereiškia, kad sąskaitos už elektrą, šildymą ar degalus automatiškai sumažės. Tam būtų reikalingas atskiras sprendimas dėl surinktų lėšų panaudojimo arba kitų rinkos priemonių.

Jei papildomas mokestis būtų perkeltas į veiklos sąnaudas ar atsispindėtų ateities investicijų sprendimuose, poveikis galėtų būti kitoks nei tikėtasi. Todėl vertinimas turi apimti ne vien fiskalines pajamas, bet ir konkurenciją, reguliuojamų bei nereguliuojamų veiklų skirtumus ir vartotojų interesus.

Kodėl tai aktualu investuotojams?

Energetikos projektams paprastai reikia didelio pradinio kapitalo, o atsipirkimo laikotarpis gali trukti daug metų. Investuotojai sprendimus priima pagal prognozuojamas pajamas, mokesčius, finansavimo kainą ir reguliavimo stabilumą. Jeigu viršpelnio apmokestinimo taisyklės būtų laikinos, aiškiai apribotos ir nuspėjamos, rizikos vertinimas skirtųsi nuo situacijos, kai ilgalaikis reguliavimas lieka neapibrėžtas.

Ypač svarbu, kaip būtų traktuojamos investicijos į elektros tinklus, gamybos pajėgumus, kaupimo sprendimus ir šilumos ūkio modernizaciją. Papildomos apmokestinimo priemonės ekonominis poveikis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kuriame vertės grandinės etape ji būtų taikoma.

Ką gali padaryti energiją vartojančios įmonės?

Gamybos, transporto, prekybos ir paslaugų verslui šiandien svarbiausia nepradėti skaičiuoti hipotetinio mokesčio kaip jau galiojančio tarifo. Šiuo metu aktualu peržiūrėti savo energijos pirkimo sutartis, kainų fiksavimo sąlygas ir jautrumą elektros, šilumos ar degalų kainų pokyčiams. Tai naudinga nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė nuspręs teikti konkretų mokestinį projektą.

Pavyzdžiui, įmonei, kuri per mėnesį sunaudoja daug elektros, net nedidelis kainos pasikeitimas gali reikšmingai paveikti maržą. Tačiau tokį poveikį reikėtų skaičiuoti pagal faktines kilovatvalandes ir sutarties formulę, o ne pagal bendras naujienų antraštes. Verslo planavimui būtini realūs tarifai ir aiškios prielaidos.

Kokie bus kiti sprendimai?

Iki lapkričio 9 dienos ministerijos turi pateikti savo vertinimus. Po to paaiškės, ar Vyriausybė siūlys konkrečią mokesčio konstrukciją ir ar reikės teisės aktų pakeitimų. Tik tada bus galima atsakingai vertinti galimus tarifus, mokėtojų ratą bei poveikį biudžetui.

Kol kas kalbama apie politinės ir ekonominės analizės pradžią, o ne apie įsigaliojusį mokestį. Lietuvos verslui svarbu stebėti ne vien mokesčio idėją, bet ir galutines jo taikymo sąlygas, poveikio vertinimą bei tai, ar sprendimas užtikrintų pakankamą reguliavimo aiškumą investuotojams ir vartotojams.

Kaip būtų galima atskirti įprastą pelną nuo viršpelnio?

Ekonominėje diskusijoje viršpelnis paprastai siejamas su neįprastai didele grąža, kurią lemia išskirtinės rinkos sąlygos. Tačiau praktikoje įstatymų leidėjas turi pasirinkti konkretų atskaitos tašką. Tai galėtų būti ankstesnių metų rezultatai, kapitalo grąžos rodiklis ar sektoriui pritaikyta formulė. Kiekviena metodika turi privalumų ir trūkumų: vienkartiniai įvykiai, investicijų ciklai ir skirtinga įmonių apskaita gali apsunkinti palyginimą.

Vertinant apmokestinimo variantus svarbu iš anksto žinoti, ar kalbama apie visas energetikos bendroves, ar tik apie tam tikras veiklas ir pajamų kategorijas. Degalų mažmeninės prekybos, elektros gamybos ir reguliuojamo šilumos tiekimo ekonomika nėra vienoda. Todėl universalus procentas, nepritaikytas atskiriems verslo modeliams, gali turėti skirtingą poveikį.

Svarbūs ir teisės aktų terminai. Jeigu mokestis būtų taikomas atgaline data, jo poveikis įmonių planavimui skirtųsi nuo mokesčio, apie kurį pranešama iš anksto. Kol nėra konkretaus teksto, finansų vadovai gali rengti scenarijų analizę, bet neturėtų koreguoti mokesčių apskaitos pagal nepatvirtintą politinę idėją.

Šaltiniai: LRT / BNS.