Vyriausybė pritarė Visagino LEZ steigimui: planuojamos šimtamilijoninės investicijos ir tūkstančiai darbo vietų

Vyriausybė lapkričio 4 dieną pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo projektui dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo. Projektą dar turės patvirtinti Seimas. Jeigu jis bus įgyvendintas, daugiau kaip 223 hektarų teritorijoje galėtų įsikurti gamybos ir technologijų įmonės, o regionas sulauktų naujų investicijų bei darbo vietų.

Ką numato Visagino LEZ projektas?

Numatomas plotas – apie 223,7 hektaro. Ministerijos skaičiavimu, būsimos zonos paruošimui iš valstybės biudžeto reikėtų apie 21 mln. eurų. Lėšos pirmiausia būtų skirtos infrastruktūrai. Viešai aptartame sąnaudų vertinime didžiausią dalį sudaro šilumos tinklų įrengimas – apie 13,5 mln. eurų. Taip pat numatytos išlaidos nuotekų infrastruktūrai, keliams ir žemės naudojimo paskirties keitimo kompensacijoms.

Ministerija skelbia, kad potencialios privačios investicijos galėtų viršyti 400 mln. eurų. Pagal kitų Lietuvoje veikiančių LEZ patirtį naujoje teritorijoje preliminariai galėtų įsikurti iki 20 bendrovių. Vertinamas darbo vietų potencialas – nuo 425 iki maždaug 4 tūkst. Tai scenarijai, o ne pasirašytos investicijų sutartys ar garantuoti darbo vietų skaičiai.

Būsimos zonos teritorijos pasirinkimui reikšminga buvusios Ignalinos atominės elektrinės aplinka. Regione jau yra energetikos ir pramonės infrastruktūros, taip pat specialistų, turinčių techninės veiklos patirties. Kita vertus, objekto artumas reiškia, kad planuojant konkrečias veiklas reikės laikytis nacionalinio saugumo bei branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų.

Kokias įmones norima pritraukti?

Ministerijos pristatomame projekte kalbama apie aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, technologijų vystymą ir investicijas. Potencialūs sektoriai galėtų apimti elektronikos komponentus, metalo apdirbimą bei kitą pramonę, kuriai naudinga išvystyta energetinė infrastruktūra. Tačiau kol nėra konkrečių investuotojų sutarčių, netikslinga skelbti, kad kuri nors gamykla jau nusprendė kurtis Visagine.

LEZ statusas pats savaime neužtikrina verslo sėkmės. Įmonėms svarbūs keli praktiniai dalykai: paruošti sklypai, inžinerinių tinklų pajėgumai, darbuotojų pasiūla, susisiekimas, tiekimo grandinės ir reguliavimo aiškumas. Būtent šių sąlygų visuma lems, ar siūlomos investicijos virs tikrais gamybos projektais.

Kokios galimybės atsirastų regiono verslui?

Didelio pramonės projekto poveikis paprastai nesibaigia vien tiesioginėmis gamyklų darbo vietomis. Statybų laikotarpiu reikalingi projektuotojai, inžinerinių tinklų rangovai, kelių ir aikštelių statytojai. Vėliau atsiranda užsakymų logistikai, pastatų priežiūrai, saugai, valymui, remonto ir personalo paslaugoms.

Smulkiajam verslui svarbu atskirti galimybes nuo prognozuojamų pajamų. Kol nepatvirtintas investuotojų sąrašas ir investicijų grafikas, tiekėjai neturėtų remtis numatomomis LEZ darbo vietomis kaip užtikrintu būsimos paklausos šaltiniu. Tačiau jau dabar gali būti prasminga sekti infrastruktūros pirkimus ir stebėti, kokių kompetencijų gali prireikti rangovams.

Kokie dar sprendimai būtini?

Lapkričio 4-osios Vyriausybės sprendimas – svarbus, tačiau ne galutinis. Projekto dar laukia Seimo svarstymas. Ministerijos skelbiamame plane numatytas 49 metų zonos veikimo laikotarpis, o įstatymo įsigaliojimas siejamas su 2028 metų liepos 1 diena. Po teisėkūros procedūrų dar reikėtų tikslinti teritorijos ribas bei vykdyti steigimui reikalingas procedūras.

Investuotojams ir vietos verslui svarbiausi artimiausi rodikliai bus priimtas įstatymas, infrastruktūros finansavimo patvirtinimas, parengti sklypai ir pirmieji realūs projektai. Visagino LEZ gali tapti reikšminga regiono ekonomikos galimybe, bet jos mastą galiausiai parodys ne prognozės, o investuotojų sprendimai.

Ką reikėtų stebėti prieš pradedant investuoti?

Įmonė, svarstanti plėtrą būsimoje LEZ, turėtų pirmiausia pasidomėti realiu sklypų prieinamumu ir prijungimo prie inžinerinių tinklų terminais. Pati teritorijos įtraukimo į įstatymą idėja nėra tas pats, kas parengtas žemės sklypas su patvirtintomis elektros, vandens ar šilumos tiekimo sąlygomis. Pramonės projektui gali prireikti ir poveikio aplinkai vertinimo, veiklos leidimų bei logistikos sprendimų.

Vietos paslaugų bendrovėms verta atkreipti dėmesį ir į darbuotojų kompetencijas. Jei zonoje įsikurtų elektronikos arba metalo pramonės įmonės, joms reikėtų kitokių tiekėjų negu įprastam prekybos ar biurų projektui. Profesinio mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir bendradarbiavimo su regiono švietimo įstaigomis poreikis gali augti, bet jo mastas priklausys nuo pasirinktų investuotojų.

Svarbus ir finansavimo grafikas. Valstybės investicijos į infrastruktūrą turi konkuruoti su kitais biudžeto poreikiais, todėl verslui naudinga sekti, kokios sumos patvirtinamos konkretiems metams ir kokie pirkimai iš tiesų paskelbiami. Šitaip galima išvengti planų, grindžiamų vien bendru daugiametės investicijos pažadu.

Tai būtų svarbus etapas ir vietos savivaldybės ekonominės plėtros planavimui.

Šaltiniai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija; LRT / BNS.