Vasarą užregistruota daugiausia žalų per trejus metus: ekspertai primena, kaip apsaugoti turtą rudenį

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvą užklupusi didžiausia ir plačiausiai šalį apėmusi šios vasaros audra tapo dar vienu priminimu, kokių nuostolių gyventojų turtui gali pridaryti stichijos. Audros, stiprus vėjas, liūtys ir kruša šią vasarą apgadino būstus, automobilius ir kitą turtą, o draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad dėl tokių įvykių gyventojai registravo daugiausia žalų per trejus metus.

Reklama

Rugpjūtį – rekordinis žalų atvejų skaičius

BTA duomenimis, šią vasarą dėl audrų, stipraus vėjo, liūčių ir krušos užregistruoti 1 539 žalos atvejai. Tai 30 proc. daugiau nei 2024 m. vasarą, o palyginti su pernai, žalų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.

Didžiausią šuolį lėmė rugpjūtis – vien per šį mėnesį užregistruoti 1 222 atvejai, kai birželį jų buvo 136, liepą – 181. Daugiausia žalos per visą vasarą sukėlė audros – 750 atvejų, dar 518 siejami su stipriu vėju, 231 – su intensyviomis liūtimis, 40 – su kruša.

Šios vasaros stichijų finansinės pasekmės dar skaičiuojamos, tačiau bendrovė gyventojams jau išmokėjo beveik 826 tūkst. eurų, o bendra išmokų suma dar augs.

„Gyventojai dažniausiai kreipėsi dėl apgadintų pastatų stogų, užlietų patalpų, nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų pažeisto turto, taip pat apgadintų automobilių. Laimei, šiemet pavyko išvengti 2024 metų liepos ir rugpjūčio scenarijaus, kai Lietuvą užklupusios itin smarkios audros sukėlė gerokai didesnio masto žalų“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, BTA Draudimo žalų departamento direktorė.

Didžiausi nuostoliai – pastatams

Po vasaros audrų, pasak K. E. Karpovos, dažniausiai nukenčia būstai ir kitas nekilnojamasis turtas. Stiprus vėjas nuplėšia ar apgadina stogų dangą, lietus užlieja patalpas, pažeidžia sienas ir lubas, o lūžę medžiai ar jų šakos apgadina pastatus, tvoras ir kitus kiemo statinius. Taip pat fiksuojama nemažai automobilių žalų – ant jų užvirsta medžiai, krinta šakos, o kruša apgadina kėbulą ir stiklus.

Anot bendrovės atstovės, didžiausia šią vasarą dėl stichijos padarytos žalos išmoka siekė 22 185 eurų. Kėdainių rajone audros metu vėjas nuplėšė gyvenamojo namo stogą, apgadino stogo kontrukciją ir mūrinį kaminą. Dar 20 351 euras išmokėta, kai rugpjūtį Mažeikių rajone dėl stiprios liūties patvinusi upė užliejo gyvenamojo namo pirmąjį aukštą ir kitus pastatus.

Šią vasarą daugiausia žalų registruota Vilniaus rajono savivaldybėje – 130, Kauno rajone – 116, Vilniaus mieste – 94, Kaune – 84, likę atvejai fiksuoti skirtinguose Lietuvos rajonuose.

Turimą draudimą dauguma peržiūri tik prieš pratęsdami sutartį

Audrų statistika kartu kelia klausimą, kiek gyventojai iš tiesų žino apie turimą draudimo apsaugą. Šiemet „Citadele“ banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų turto draudimą dažniausiai peržiūri tik tada, kai baigiasi sutartis ir ją reikia pratęsti. 11 proc. tai daro labai retai arba niekada, 5 proc. – tik nutikus įvykiui ar patyrus žalą. Dar 17 proc. apklaustųjų nurodė turto draudimo neturintys.

„Nors apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų prie savo draudimo grįžta tik artėjant jo pratęsimui, per tą laiką gali būti pasikeitusi tiek turto vertė, tiek žmogaus poreikiai, todėl draudimo apsaugą verta įsivertinti, nelaukiant sutarties pabaigos. Vien turėti draudimą nepakanka – svarbu žinoti, kokią apsaugą jis suteikia“, – teigia banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Pasak jos, turimą apsaugą įsivertinti padeda ir skaitmeniniai sprendimai. Vienas tokių – banko kartu su BTA draudimu ir Švedijos finansinių technologijų bendrove „Insurely“ sukurta platforma, leidžianti vienoje vietoje matyti turimus draudimus ir jų apsaugos apimtį. Taip žmogui paprasčiau suprasti, ką jo draudimas apima, ir įvertinti, ar anksčiau pasirinkta apsauga tebėra tinkama pasikeitus poreikiams.

Pasibaigus vasarai svarbu nepamiršti prevencijos

K. E. Karpovos teigimu, nors stichinių nelaimių rizika dažniausiai įtraukiama į standartinį būsto draudimo paketą, pasitaiko atvejų, kai gyventojai apdraudžia tik patį pastatą, bet ne jame esantį turtą. Tokiu atveju draudimas gali atlyginti audros ar liūties padarytą žalą stogui, sienoms ar kitoms pastato konstrukcijoms, tačiau ne baldams, buitinei technikai ar kitiems asmeniniams daiktams.

„Prieš audrų sezoną gyventojams svarbu pasitikrinti, ar apdraustas ne tik pats pastatas, bet ir kilnojamasis turtas: baldai, buitinė technika bei kiti namuose esantys daiktai. Taip pat verta įsitikinti, ar apsauga galioja kiemo statiniams bei lauke laikomam turtui“, – teigia K. E. Karpova.

Pasak jos, draudimo polisą rekomenduojama atnaujinti po būsto remonto ar rekonstrukcijos, įsigijus vertingesnių daiktų arba pasikeitus turto vertei. Jei sutartis sudaryta seniau, verta įvertinti, ar joje nustatytų draudimo sumų vis dar pakaktų turtui atkurti šiandienos kainomis.

Pasibaigus vasarai, svarbu nepamiršti ir prevencijos. Rekomenduojama patikrinti stogo dangą ir lietaus nuvedimo sistemas, įvertinti šalia pastatų augančių medžių būklę. Artėjant nepalankioms oro sąlygoms taip pat patariama pernešti lauko baldus, batutus, kepsnines ir kitus daiktus, kuriuos gali pakelti stiprus vėjas.