Paskelbta
2 val prieš-
By
Raminta V.
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvą užklupusi didžiausia ir plačiausiai šalį apėmusi šios vasaros audra tapo dar vienu priminimu, kokių nuostolių gyventojų turtui gali pridaryti stichijos. Audros, stiprus vėjas, liūtys ir kruša šią vasarą apgadino būstus, automobilius ir kitą turtą, o draudimo bendrovės BTA duomenys rodo, kad dėl tokių įvykių gyventojai registravo daugiausia žalų per trejus metus.
BTA duomenimis, šią vasarą dėl audrų, stipraus vėjo, liūčių ir krušos užregistruoti 1 539 žalos atvejai. Tai 30 proc. daugiau nei 2024 m. vasarą, o palyginti su pernai, žalų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus.
Didžiausią šuolį lėmė rugpjūtis – vien per šį mėnesį užregistruoti 1 222 atvejai, kai birželį jų buvo 136, liepą – 181. Daugiausia žalos per visą vasarą sukėlė audros – 750 atvejų, dar 518 siejami su stipriu vėju, 231 – su intensyviomis liūtimis, 40 – su kruša.
Šios vasaros stichijų finansinės pasekmės dar skaičiuojamos, tačiau bendrovė gyventojams jau išmokėjo beveik 826 tūkst. eurų, o bendra išmokų suma dar augs.
„Gyventojai dažniausiai kreipėsi dėl apgadintų pastatų stogų, užlietų patalpų, nuvirtusių medžių ar nulūžusių šakų pažeisto turto, taip pat apgadintų automobilių. Laimei, šiemet pavyko išvengti 2024 metų liepos ir rugpjūčio scenarijaus, kai Lietuvą užklupusios itin smarkios audros sukėlė gerokai didesnio masto žalų“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, BTA Draudimo žalų departamento direktorė.
Po vasaros audrų, pasak K. E. Karpovos, dažniausiai nukenčia būstai ir kitas nekilnojamasis turtas. Stiprus vėjas nuplėšia ar apgadina stogų dangą, lietus užlieja patalpas, pažeidžia sienas ir lubas, o lūžę medžiai ar jų šakos apgadina pastatus, tvoras ir kitus kiemo statinius. Taip pat fiksuojama nemažai automobilių žalų – ant jų užvirsta medžiai, krinta šakos, o kruša apgadina kėbulą ir stiklus.
Anot bendrovės atstovės, didžiausia šią vasarą dėl stichijos padarytos žalos išmoka siekė 22 185 eurų. Kėdainių rajone audros metu vėjas nuplėšė gyvenamojo namo stogą, apgadino stogo kontrukciją ir mūrinį kaminą. Dar 20 351 euras išmokėta, kai rugpjūtį Mažeikių rajone dėl stiprios liūties patvinusi upė užliejo gyvenamojo namo pirmąjį aukštą ir kitus pastatus.
Šią vasarą daugiausia žalų registruota Vilniaus rajono savivaldybėje – 130, Kauno rajone – 116, Vilniaus mieste – 94, Kaune – 84, likę atvejai fiksuoti skirtinguose Lietuvos rajonuose.
Audrų statistika kartu kelia klausimą, kiek gyventojai iš tiesų žino apie turimą draudimo apsaugą. Šiemet „Citadele“ banko užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų turto draudimą dažniausiai peržiūri tik tada, kai baigiasi sutartis ir ją reikia pratęsti. 11 proc. tai daro labai retai arba niekada, 5 proc. – tik nutikus įvykiui ar patyrus žalą. Dar 17 proc. apklaustųjų nurodė turto draudimo neturintys.
„Nors apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų prie savo draudimo grįžta tik artėjant jo pratęsimui, per tą laiką gali būti pasikeitusi tiek turto vertė, tiek žmogaus poreikiai, todėl draudimo apsaugą verta įsivertinti, nelaukiant sutarties pabaigos. Vien turėti draudimą nepakanka – svarbu žinoti, kokią apsaugą jis suteikia“, – teigia banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Pasak jos, turimą apsaugą įsivertinti padeda ir skaitmeniniai sprendimai. Vienas tokių – banko kartu su BTA draudimu ir Švedijos finansinių technologijų bendrove „Insurely“ sukurta platforma, leidžianti vienoje vietoje matyti turimus draudimus ir jų apsaugos apimtį. Taip žmogui paprasčiau suprasti, ką jo draudimas apima, ir įvertinti, ar anksčiau pasirinkta apsauga tebėra tinkama pasikeitus poreikiams.
K. E. Karpovos teigimu, nors stichinių nelaimių rizika dažniausiai įtraukiama į standartinį būsto draudimo paketą, pasitaiko atvejų, kai gyventojai apdraudžia tik patį pastatą, bet ne jame esantį turtą. Tokiu atveju draudimas gali atlyginti audros ar liūties padarytą žalą stogui, sienoms ar kitoms pastato konstrukcijoms, tačiau ne baldams, buitinei technikai ar kitiems asmeniniams daiktams.
„Prieš audrų sezoną gyventojams svarbu pasitikrinti, ar apdraustas ne tik pats pastatas, bet ir kilnojamasis turtas: baldai, buitinė technika bei kiti namuose esantys daiktai. Taip pat verta įsitikinti, ar apsauga galioja kiemo statiniams bei lauke laikomam turtui“, – teigia K. E. Karpova.
Pasak jos, draudimo polisą rekomenduojama atnaujinti po būsto remonto ar rekonstrukcijos, įsigijus vertingesnių daiktų arba pasikeitus turto vertei. Jei sutartis sudaryta seniau, verta įvertinti, ar joje nustatytų draudimo sumų vis dar pakaktų turtui atkurti šiandienos kainomis.
Pasibaigus vasarai, svarbu nepamiršti ir prevencijos. Rekomenduojama patikrinti stogo dangą ir lietaus nuvedimo sistemas, įvertinti šalia pastatų augančių medžių būklę. Artėjant nepalankioms oro sąlygoms taip pat patariama pernešti lauko baldus, batutus, kepsnines ir kitus daiktus, kuriuos gali pakelti stiprus vėjas.
Geros pajamos dar negarantuoja būsto paskolos: ką bankas vertina priimdamas sprendimą?
Pirmoji alga – pirmasis finansinis egzaminas: kaip išvengti impulsyvių išlaidų?
„Luminor“ ekonomikos apžvalga: ar kylanti infliacijos įtampa neišmuš besitęsiančio ekonominio vakarėlio saugiklių?
„Luminor“: infliacijos dalgis pjauna Lietuvos augimą
„Piliamiesčio“ kvartalo plėtrai Kaune „Luminor“ paskolino 13,6 milijono
Kai norisi čia ir dabar: kada pirkimas išsimokėtinai jaunimui tampa rizika?
Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kada jų vis dar gali prireikti?
Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos telekomunikacijų bendrovei „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė 5 mln. Eurų paskolą. Tai...
JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo 16 dieną padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 3,75–4,00 proc. intervalo....
Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ paskelbė 2027 metais pristatysianti du naujus dirbtiniam intelektui skirtus lustus ir toliau plėsianti didelio našumo skaičiavimo...
Artėjant žiemai Europai atsirado daugiau galimybių įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (LNG), nes aukštos kainos smarkiai sumažino paklausą Azijoje. Tačiau pati...
Kalbant apie robotizuotas parduotuves dažnai įsivaizduojama visiškai autonominė prekybos vieta, kurioje nelieka darbuotojų. Japonijos robotikos bendrovė „Telexistence“ rodo praktiškesnį kelią...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...