Tai nutinka staiga. Kišenė, kriauklė, lietus, ežeras, vonia. Telefonas slysta, sekundė – ir jau vandenyje. Mintys pradeda bėgti greičiau nei pats vanduo. Ar dar veiks. Ar jau viskas. Ar buvo atsparus vandeniui, ar tik „beveik“.
Reklama
Šioje situacijoje svarbu ne panika, o veiksmai. Ne greiti, o teisingi. Nes tai, ką padaro pirmos minutės, dažnai nulemia, ar telefonas grįš į gyvenimą, ar liks tik prisiminimu.
Pirmos sekundės: kas svarbiausia iš karto
Kai telefonas įkrito į vandenį, laikas tampa kritiniu faktoriumi. Ne todėl, kad vanduo akimirksniu viską sugadina, o todėl, kad kiekviena sekundė padidina trumpųjų jungimų riziką.
Pirmas žingsnis – telefoną ištraukti iš vandens. Skamba akivaizdžiai, bet pasitaiko situacijų, kai bandoma „dar pažiūrėti, ar veikia“. To daryti nereikėtų.
Jei ekranas dar įjungtas – telefoną reikia išjungti. Ne užrakinti, o visiškai išjungti. Jei tai neįmanoma, bent jau nebandyti jo naudoti.
Kuo mažiau elektros – tuo mažiau žalos.
Kodėl vanduo telefonui pavojingas ne iš karto
Dažnas mitas – vanduo akimirksniu „sudegina“ elektroniką. Realybė sudėtingesnė.
Pats vanduo dažnai nėra didžiausias priešas. Problema – tai, kas jame ištirpę. Druskos, mineralai, nešvarumai. Jie lieka ant kontaktų, sukelia koroziją, trikdo signalus.
Dar viena bėda – vanduo, patekęs giliai, gali išlikti ten ilgai. Net jei iš išorės telefonas atrodo sausas.
Reklama
Todėl klausimas „ką daryti, jei telefonas įkrito į vandenį?“ iš tikrųjų reiškia „kaip sustabdyti procesus, kurie vyksta tyliai“.
Telefonas ir atsparumas vandeniui: ką tai iš tikrųjų reiškia
Daugelis šiuolaikinių telefonų turi IP sertifikatus. IP67, IP68 ir panašiai. Skamba ramiai, bet yra niuansų.
Šie sertifikatai nereiškia, kad telefonas skirtas maudynėms. Jie reiškia, kad įrenginys testuotas tam tikromis laboratorinėmis sąlygomis. Švarus vanduo. Tam tikras gylis. Ribotas laikas.
Realiame gyvenime vanduo būna kitoks. Slėgis skiriasi. Telefonas gali būti su pažeista sandarinimo juosta. Kritimas gali ją dar labiau susilpninti.
Todėl net ir „atsparus vandeniui“ telefonas po kritimo į vandenį neturėtų būti laikomas saugiu.
Vienas populiariausių – ryžiai. Telefonas įdedamas į ryžių indą ir paliekamas. Kartais tai padeda. Kartais – nieko nepakeičia. Ryžiai sugeria drėgmę iš oro, bet ne iš telefono vidaus. Ypač jei vanduo pateko giliai.
Kitas mitas – džiovintuvas ar radiatorius. Karštas oras gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Plastikas, klijai, ekranas – visa tai jautru karščiui.
Taip pat nereikėtų spaudinėti mygtukų, junginėti telefono „patikrinti, ar veikia“, krauti ar jungti prie kompiuterio.
Smalsumas šiuo atveju – brangus.
Ką daryti praktiškai, žingsnis po žingsnio
Veiksmai paprasti, bet reikalauja kantrybės.
Pirmiausia – išjungimas. Jei telefonas turi išimamą bateriją (reta, bet pasitaiko), ją reikia išimti. Taip pat SIM kortelę ir atminties kortelę.
Toliau – švelnus nusausinimas. Be kratymo. Be pūtimo. Tiesiog sugeriant drėgmę iš paviršiaus.
Po to – laukimas. Telefonas turėtų būti laikomas sausoje, vėdinamoje vietoje, kambario temperatūroje. Bent 24–48 valandas. Kartais daugiau.
Čia ir slypi sunkiausia dalis. Laukti, kai norisi veikti.
Švarus vanduo – mažiausia blogybė. Baseinas, kriauklė, lietus. Vis tiek pavojinga, bet su didesne tikimybe, kad telefonas atsigaus.
Sūrus vanduo – didelė problema. Jūra. Druska pradeda veikti greitai, net jei telefonas buvo vandenyje trumpai.
Saldūs gėrimai, kava, alus – dar blogiau. Cukrus lieka viduje, sukelia lipnumą, koroziją, trumpus jungimus.
Tokiais atvejais vien laukimo gali nepakakti.
Kada verta kreiptis į servisą
Yra situacijų, kai savarankiški veiksmai nebėra pakankami.
Jei telefonas buvo vandenyje ilgiau. Jei tai buvo sūrus ar saldus skystis. Jei įrenginys brangus. Jei viduje likę svarbūs duomenys.
Servise telefonas išardomas, išvalomas specialiais skysčiais, išdžiovinamas kontroliuojamomis sąlygomis. Tai ne visada pigus sprendimas, bet kartais vienintelis realus.
Svarbu tai daryti kuo greičiau. Ne po savaitės. Ne po „dar pabandysiu“.
Dažna klaida: „jis įsijungė, vadinasi viskas gerai“
Tai viena pavojingiausių akimirkų.
Telefonas gali įsijungti. Gali veikti. Gali net atrodyti visiškai normalus. Ir po kelių dienų – išsijungti visam laikui.
Vandens padaryta žala dažnai būna lėta. Korozija, oksidacija, mikropažeidimai. Jie kaupiasi.
Todėl net jei telefonas „atsigavo“, verta stebėti jo elgesį. Keisti baterijos laikymas, garsas, ryšys, ekranas – visi šie ženklai gali reikšti, kad viduje dar vyksta procesai.
Telefonas ir garantija: nemaloni realybė
Dauguma gamintojų vandens padarytos žalos nelaiko garantiniu atveju. Net jei telefonas turi IP sertifikatą.
Viduje dažnai yra drėgmės indikatoriai. Jie keičia spalvą. Jei servisas juos pamato – garantija baigiasi.
Tai nėra gamintojų bloga valia. Tai realybė, su kuria verta susitaikyti iš anksto.
Duomenys: kas svarbiau nei pats telefonas
Kartais pats įrenginys – ne esmė. Nuotraukos, kontaktai, užrašai. Tai, ko nebesugrąžinsi taip lengvai.
Jei telefonas po džiovinimo įsijungia, bet veikia nestabiliai, pirmas veiksmas turėtų būti duomenų kopijavimas. Ne atnaujinimai. Ne programėlių diegimas. Duomenys.