Technologijos
Kaip technologijos keičia mūsų bendravimą ir ko tikėtis ateityje?
Nors socialinės medijos ir sparčiai tobulėjančios technologijos neabejotinai keičia mūsų kasdienybę, lietuviams gyvas bendravimas vis dėlto išlieka prioritetu, rodo 2024 m. „Volfas Engelman Nealkoholinis“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Tačiau ar taip bus ir ateityje? Apie tai diskutuojame su gydytoju psichiatru, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu Marcinkevičiumi ir „EdTech“ asociacijos vadovu, švietimo ir technologijų ekspertu bei Žinių radijo laidos „Technologijų žingsniu“ kūrėju Šarūnu Dignaičiu-Kerpe.
Reklama
Vienatvė – baisiau nei fizinė bausmė
Socialinės iniciatyvos „Gero žodžio galia“ pagrindu atlikto tyrimo duomenimis, net 37,3 proc. 18–56 metų ir vyresnių respondentų su draugais dažniausiai susitinka gyvai: daugelis jų susimato per šventes (27,5 proc.), kiti leidžia laiką vienas kito namuose (26,6 proc.) arba kavinėse, baruose (24,4 proc.).
Nors gyvas bendravimas dominuoja, skirtingose amžiaus grupėse pastebimos ir skirtingos tendencijos: labiausiai gyvą bendravimą vertina jaunimas (18–25 metų žmonės) – net 75,8 proc. jų teikia pirmenybę gyviems pokalbiams. 26–35 ir 36–45 metų žmonių grupėse gyvas kontaktas, palyginti su jaunimu, yra mažesnis (apie 63 proc.), tačiau vis dar išlieka pagrindiniu bendravimo būdu. Įdomu tai, kad 46–55 metų žmonių grupėje gyvo bendravimo rodiklis šokteli iki 67,5 proc., tačiau vėliau, 56 metų ir vyresnių grupėje, jis vėl sumažėja – tik 59,3 proc. renkasi gyvus susitikimus, o skambutis telefonu tampa dažniausiai pasirenkamu bendravimo būdu (61 proc.).
Nepaisant skirtumų skirtingose amžiaus grupėse, gyvas bendravimas – vis dar populiariausia bendravimo forma. Pasak M. Marcinkevičiaus, tai nestebina, nes bendravimas – pats didžiausias žmogaus dvasinis poreikis, jis yra būtinas emocinei pusiausvyrai palaikyti. Dirbtinis intelektas kūryboje
„Malonaus bendravimo metu žmogaus organizme išsiskiria liaudiškai vadinami laimės hormonai, kurie mums padeda jaustis laimingesniems. O būtent vienatvė, ką ir kalbėti apie ligas, žmogui yra pats baisiausias dalykas. Net ir kalėjime, kai nusikaltėlis padaro rimtą pažeidimą, jis dažnai uždaromas į vienutę – tai reiškia, kad tokia bausmė yra blogiau nei fizinė“, – teigia jis.
Socialiniai tinklai – emocinės sveikatos nuodas?
Tyrimas parodė, kad nemaža dalis respondentų bendrauja su draugais ir nuotoliniu būdu – telefonu (30,8 proc.) arba per socialinius tinklus (28,1 proc.). Pastarųjų naudojimas ypač ryškus 18–25 metų grupėje – net 60,4 proc. respondentų bendrauja su draugais socialiniuose tinkluose. Taip pat juos aktyviai naudoja ir 26–35 metų respondentai (62,7 proc.). Š. Dignaitis pabrėžia, kad jaunimui socialiniai tinklai yra tapę neatsiejama tapatybės dalimi. „Tele2“ įspėja: telefoniniai sukčiai jau taikosi į Lietuvos klientus per „Facebook“
„Jaunesnei kartai socialiniai tinklai dažnai tampa ne tik bendravimo kanalu, bet ir savęs reprezentavimo platforma – tai erdvė, kurioje formuojamas jų socialinis identitetas. Todėl skaitmeninis bendravimas jiems gali būti ne mažiau svarbus nei fizinis kontaktas. O vyresnių kartų žmonės vis dar vertina tiesioginį ryšį, nors ir jiems socialinės platformos tampa priemone palaikyti artimus santykius. Ši dinamika atskleidžia dvilypį technologijų poveikį – jos gali ir suartinti, ir izoliuoti, priklausomai nuo to, kaip ir kokiame kontekste jos naudojamos“, – teigia jis.
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad šiandien žmonės, ypač jaunimas, dažnai nesugeba užmegzti gyvo kontakto, nors internetu bendrauja puikiai: „Socialiniai tinklai buvo sukurti padėti asmenims, turintiems bendravimo sunkumų, tačiau jie tapo daugelio pagrindiniu bendravimo būdu. Deja, per dažnas socialinių tinklų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį ir psichinei, ir fizinei žmonių sveikatos būklei. Tyrimai rodo, kad žmonių nuotaika krenta maždaug 8–10 proc. po kiekvieno pasinaudojimo socialiniais tinklais. Dar blogiau, kad dabar socialiniai tinklai perpildyti idealizuotu, netikru turiniu – visi tik keliauja, švenčia, rodo džiaugsmingas emocijas ir idealias figūras. Tai labai blogina jaunų žmonių savivertę ir sukelia nepasitenkinimą savimi. Per dažnas naršymas socialiniuose tinkluose daro žalą ir mūsų kognityvinėms funkcijoms, tokioms kaip dėmesio koncentracija, mąstymo gylis. Buvo atliktas ir dar vienas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad, atsisakius socialinių tinklų ir kitų dirgiklių bent dviem savaitėms, žmogaus smegenys atjaunėja vidutiniškai 10 metų. Tad visiems rekomenduoju jei ne atsisakyti, tai bent jau riboti laiką socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, naudotis jais darbo dienomis, o savaitgaliais leisti sau pailsėti.“
Negeba atpažinti emocijų ir į jas reaguoti
Švietimo ir technologijų ekspertas Š. Dignaitis pastebi, kad šiandien vis dažniau naudojamasi ne tik socialinėmis medijomis, bet ir bendraujama su generatyviniais įrankiais. Šie puikiai tinka, kai reikia greito atsakymo, tačiau svarbu nepamiršti jais naudotis atsakingai. Karjerą lietuvių startuolyje pasirinkęs buvęs „Tinder” vyr. dizaineris: virtualios pažintys kelia stresą ir nusivylimą
Vis dėlto, kalbant apie emocinę sveikatą, gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius pabrėžia, kad dirbtinis intelektas (DI) bendravimo tikslais turėtų būti naudojamas tik tuomet, kai nėra galimybės pasikalbėti su tikru žmogumi: nors pokalbių robotai gali atpažinti žmogaus emocijas pagal veidą, žodžius ir balsą, jie neturi to, ką turi gyvas žmogus: emocijų, empatijos, galimybės pajausti žmogų ir jo nuotaiką netgi be žodžių. „Kol roboto nepaprašysite jums pasakyti gerų žodžių, komplimentų, padrąsinti sudėtingose situacijose ar užjausti, jis to ir nedarys. Robotai vykdo komandas, kurias jiems užduoda žmonės, jie negali natūraliai reaguoti į situaciją ir jos suprasti. Be to, šiuo metu robotai efektyvūs tik labai trumpą laiką, jie greitai išsisemia. Ar kada nors robotus pavyks išmokyti visų šių dalykų – galbūt, bet šiandien – tikrai ne“, – teigia M. Marcinkevičius.
Jam pritaria ir Š. Dignaitis, teigdamas, kad, nors generatyviniams robotams galime paaiškinti, kaip norime, kad jie su mumis bendrautų, pavyzdžiui, išmokyti atpažinti balso tono pokytį, emocijų atpažinimas yra itin sudėtingas procesas. „Jis sudėtingas net žmonių tarpusavio bendravime, todėl tikėtis, kad šiandieniai generatyviniai modeliai sugebėtų tai atlikti patikimai, būtų per daug optimistiška. Nors technologijos sparčiai tobulėja, šiuo metu jos dar negali iki galo suprasti emocinio konteksto.“
Daugiau artimo kontakto – didesnis laimės pojūtis
Tiek M. Marcinkevičius, tiek Š. Dignaitis vieningai sutaria: gyvo bendravimo nepakeis niekas, o DI gali būti naudingas įrankis ieškant laikinos pagalbos, bet ne alternatyvos gyvam, žmogiškam ryšiui palaikyti. V. Poderytės ir L. Suodaičio receptai nepaliks abejingų
„Skaitmeninėje erdvėje galime turėti šimtus ar tūkstančius kontaktų, tačiau tai neatspindi tikrojo socialinio ryšio kokybės. Technologijos, įskaitant generatyvinius įrankius, gali imituoti bendravimą, bet jos nesugeba atkurti to, ką suteikia autentiškas, gyvas santykis, – empatijos, emocinio rezonanso ir žmogiško artumo“, – teigia Š. Dignaitis.
Psichiatras M. Marcinkevičius pastebi, kad DI gali padaryti didelę žalą, jeigu taps visiškai komercializuotas ir veiks be specialistų priežiūros. „Pastebėjome, kad nekontroliuojamas jis linkęs rinkti informaciją iš nepatikimų šaltinių internete, o tai gali sukelti rimtų pasekmių pacientams. Internete gausu klaidinančios informacijos – nuo sąmokslo teorijų iki nepagrįstų teiginių, – ir DI, neturėdamas kritinio mąstymo, gali ją skleisti. Todėl be atsakingo valdymo jis gali tapti grėsme žmonių sveikatai ir pridaryti daug žalos. O gyvas kontaktas neša tik naudą, todėl, jei tik turite galimybę, kalbėkitės, apsikabinkite, spauskite vienas kitam rankas, sakykite komplimentus, palaikykite vienas kitą. Kuo daugiau artimo kontakto turėsite, tuo laimingesni būsite. Bendravimas praturtina ir daro mus visus laimingesnius“, – akcentuoja M. Marcinkevičius.