Dirbtinis intelektas kūryboje: partneris ar konkurentas?

Dirbtinio intelekto (DI) programos jau pakeitė daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų, tačiau vienas aktualiausių klausimų išlieka dar neatsakytas – ar DI gali tapti tikru kūrybos partneriu? Ar jis tik įrankis, leidžiantis taupyti laiką atliekant techninius darbus, ar priemonė, padedanti atskleisti žmogaus kūrybiškumą, komentuoja DI ekspertas ir įmonės „Innovavi“ įkūrėjas, „Solve for Tomorrow“ projekto partneris Andrius Marcinkevičius.

Reklama

Ar DI ir kūrybiškumas – suderinami?

„Nors kūryba dažnai siejama su menu, ji pasireiškia daugelyje sričių – kūrybiniai procesai taip pat yra svarbūs švietime, versle, moksle, sporte ir įvairiose kitose srityse“, – teigia A. Marcinkevičius.

Pasak jo, DI įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, šiomis dienomis daugeliui žmonių tampa nepakeičiamais atliekant įvairias užduotis. Dažniausiai DI išnaudojamas atliekant pasikartojančias, technines užduotis, kurios vykdomos pagal tam tikrą šabloną – pavyzdžiui, rengiant dokumentus. Dirbtinis intelektas paveikslėliuose

Tačiau A. Marcinkevičius pabrėžia, jog formuojant užklausą (angl. prompt) dirbtiniam intelektui, reikėtų įvilkti užduotį į asmeninį kontekstą, gaires, pateikti norimus raktažodžius – suformuoti viziją, kokio galutinio atsakymo yra tikimasi. Nors DI įgalina greitą ir detalų turinio generavimą, ekspertas pastebi, jog jo autentiškumas yra ribotas.

„Žmogaus kūryba remiasi emocijomis, patirtimi, improvizacija. Tuo tarpu DI veikia analizuodamas duomenis ir modeliuodamas juos pagal matematines struktūras. Dėl to, nors DI sukurti kūriniai gali atrodyti įspūdingai ir originaliai, jie tiesiog yra paremti ankstesnių darbų stilistika“, – dalijasi A. Marcinkevičius.

Pasak jo, tikrasis DI potencialas atsiskleidžia, kai žmogus ir technologija bendradarbiauja. DI gali perimti pasikartojančias užduotis, leidžiančias kūrėjui sutelkti dėmesį į vizijos kūrimą ir sudėtingesnius darbus. Taip žmogaus kūrybiškumas nėra pakeičiamas – jis kaip tik plečiasi. Dirbtinis intelektas muzikoje

„Žmogaus kūrybiškumas nėra fiksuotas ar baigtinis, jis yra ugdomas dalykas. O protingai ir atsakingai pasitelktas dirbtinis intelektas, mano nuomone, tik padeda išplėsti mūsų kūrybos galimybes“, – prideda ekspertas.

DI etika: kas atsakingas už kūrybos rezultatus?

Kūryba pasitelkiant DI kelia vis daugiau moralinių ir etinių klausimų, kurie itin aktualūs tiek DI technologijų kūrėjams, tiek vartotojams kuriantiems su šiais įrankiais, tiek kūrėjams, kurių autoriniai kūriniai kaip duomenys yra panaudojami kuriant ir tobulinant DI modelius. Didžiausiame švietimo forume Lietuvoje – šokiruojantys iššūkiai, inovacijos ir emocinė sveikata

„DI modeliai dažnai apmokomi naudojant darbus, kūrinius, kurie gali būti apsaugoti autorinėmis teisėmis. Čia keliamas svarbus klausimas, ar kūrėjai gauna tinkamą atlygį už jų darbų naudojimą šiuo tikslu“, – sako A. Marcinkevičius.

Kitas svarbus aspektas – skaidrumas. Anot eksperto, būtina užtikrinti, kad vartotojas aiškiai žinotų, kada kūrinys yra dirbtinai sukurtas rezultatas, o ne žmogaus rankų darbas. Skaidrumas ypač svarbus, kai DI naudojamas komercinėje kūryboje ar švietime – žmonės turi teisę žinoti, kokia yra tikroji darbo kilmė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip DI naudojamas sprendžiant problemas. Nors šis įrankis gali padėti efektyviau įgyvendinti užduotis, galutinis rezultatas ir jo poveikis visuomenei priklauso nuo to, kaip etiškai ir atsakingai jis yra naudojamas. A. Marcinkevičius pabrėžia, jog DI yra tik priemonė, o tikrasis poveikis priklauso nuo žmogaus, kuris ją naudoja.

DI švietime padeda personalizuoti mokymąsi

DI jau dabar atveria naujas galimybes švietime – tiek mokiniams, tiek mokytojams. Dirbtinis intelektas mokykloje

„DI gali būti ne tik enciklopedija kišenėje, bet ir skaitmeninis mokytojas ar kūrybiškumo mentorius. Pavyzdžiui, DI gali generuoti unikalius mokymosi scenarijus, kurie apima istorijas, galvosūkius ar interaktyvias užduotis. Tai ne tik skatina kūrybinį mąstymą, bet ir padeda mokiniams giliau įsitraukti į mokymosi procesą. Be to, mokytojams suteikiama daugiau laiko atkreipti dėmesį į individualius mokinių poreikius“, – sako A. Marcinkevičius.

„Švietime DI gali ne tik padėti mokytis greičiau, bet ir ugdyti mokinių kritinį mąstymą bei kūrybingumą,“ – dalijasi ekspertas. Anot jo, technologija skatina naujas mokymosi formas ir interaktyvumą, tačiau mokytojų vaidmuo išlieka nepakeičiamas. Būtent jie padeda jaunajai kartai efektyviai išnaudoti DI galimybes.

Suprasdama dirbtinio intelekto įrankių naudojimo neišvengiamumą švietime, „Samsung“ mokinių idėjų konkurse „Solve for Tomorrow“ jaunuolius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.

15 geriausių mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių šių metų gruodžio 11 d. susitiks tarptautinio konkurso finaliniame renginyje, kuriame bus išrinkti konkurso nugalėtojai. Lietuvos komandos, patekusios į finalinį etapą, pateikė originalias ir realybėje pritaikomas idėjas, kuriomis siekia atrasti būdus, kaip DI gali padėti personalizuoti ir sužaidybinti mokymąsi, suteikti emocinę pagalbą mokiniams, ar padėti planuoti laiką.

„Tele2“ įspėja: telefoniniai sukčiai jau taikosi į Lietuvos klientus per „Facebook“