Kaip įsirengti pirties gultus? Medžiagų pasirinkimas, matmenys ir ergonomika

Pirties gultai dažnai vadinami paprastai – suolais. Tačiau pirtyje tai kur kas daugiau nei vieta atsisėsti. Nuo jų aukščio, pločio, medienos ir net tarpelio tarp lentų priklauso, ar pirtis bus jauki, ar varginanti. Todėl klausimas, kaip įsirengti pirties gultus, nėra smulkmena. Tai vienas iš sprendimų, kuris labiausiai jaučiamas kūnu.

Reklama

Gultai pirtyje nekalba garsiai. Bet jei padaryti netinkamai, jie primins apie save kiekvieną minutę.

Aukštis: karštis kyla, o su juo ir pojūčiai

Pirtyje galioja paprasta fizika – karštas oras kyla į viršų. Todėl gulto aukštis tiesiogiai susijęs su temperatūra, kurią jaus oda. Žemiausias gultas dažniausiai būna apie 40–50 cm nuo grindų. Viršutinis – 90–110 cm, priklausomai nuo patalpos aukščio.

Svarbu ne skaičius, o santykis. Jei lubos žemos, per aukštai įrengtas gultas taps nepatogus. Jei pirtis aukšta, o gultai per žemi – visas karštis liks virš galvos.

Sprendimas čia nėra universalus. Kaip įsirengti pirties gultus, visada priklauso nuo konkrečios erdvės.

Pirtis

Plotis: sėdėti ar gulėti

Sėdėjimui pakanka 40–50 cm pločio. Gulėjimui reikia bent 55–60 cm. Jei planuojama, kad ant gulto bus gulima dažnai, siauras variantas greitai pradės erzinti. Rankos netilps, kojos jaus kraštą, kūnas įsitemps.

Viršutinis gultas dažniausiai daromas platesnis. Apatinis – siauresnis. Tai ne taisyklė, bet dažnas ir logiškas sprendimas. Pirtyje patogumas svarbesnis už simetriją.

Atstumai: judėjimui, o ne grožiui

Tarp gultų turi likti pakankamai vietos judėti. Lipti, atsisėsti, nuleisti kojas. Per mažas tarpas apsunkina judėjimą, per didelis – eikvoja šilumą.

Praktikoje tarp gultų paliekama apie 40–45 cm. Tai nėra „auksinė formulė“, bet orientyras, kuris veikia daugelyje pirčių.

Lubų aukštis virš viršutinio gulto taip pat svarbus. Jei galva nuolat liečia lubas – net ir geras gultas praras prasmę.

Pirties sienų įrengimas

Mediena: ne tik išvaizda, bet ir pojūtis

Medienos pasirinkimas gultams – vienas svarbiausių sprendimų. Ji liečiasi su oda, įkaista, sugeria drėgmę. Netinkama mediena gali tapti karšta, slidžia ar net skleisti nemalonų kvapą.

Dažniausiai pasirenkama drebulė, liepa, juodalksnis. Šios rūšys mažiau kaista, neturi sakų, yra švelnios liesti. Spygliuočiai gultams naudojami rečiau, ypač viršutiniams.

Svarbu ir lentų apdirbimas. Paviršius turi būti lygus, be aštrių briaunų. Šiurkšti lenta pirtyje jaučiama iš karto.

Lentos ir tarpai: kvėpavimas medžiui

Gultų paviršius dažniausiai formuojamas iš atskirų lentų. Tarp jų paliekami kelių milimetrų tarpai. Jie reikalingi ne dizainui, o vandeniui ir orui.

Jei lentos sudėtos per tankiai, vanduo kaupsis, mediena ilgiau džiūs. Jei tarpai per dideli – bus nepatogu gulėti, oda jaus kraštus.

Dažniausiai paliekami 5–8 mm tarpai. Tai nedaug, bet pakanka, kad medis „kvėpuotų“.

Pirties malonumai

Tvirtinimas: niekas neturi deginti

Varžtai, vinys, metalinės detalės pirtyje – jautri tema. Metalas kaista greičiau nei medis. Jei tvirtinimo elementai lieka atviri, jie gali nemaloniai nudeginti.

Todėl gultai dažniausiai tvirtinami taip, kad metalas būtų paslėptas. Iš apačios. Arba įleistas giliau ir uždengtas medžiu. Tai reikalauja daugiau darbo, bet komfortas ir saugumas to verti.

Čia ir pasimato skirtumas tarp „padaryta“ ir „gerai padaryta“.

Konstrukcija: tvirta, bet ne sunki

Gultai turi išlaikyti svorį. Kartais ne vieno žmogaus. Tačiau pernelyg masyvi konstrukcija apsunkina oro cirkuliaciją ir atrodo sunkiai.

Rėmas dažniausiai daromas iš tvirtesnės medienos, pats paviršius – iš minkštesnės. Svarbu, kad konstrukcija nesvyruotų, nejudėtų, necyptų.

Judantis gultas pirtyje erzina labiau nei bet koks dizaino trūkumas.

Laminuotų grindų klojimas

Priežiūra: kuo paprasčiau, tuo geriau

Gultai turi būti lengvai valomi. Be sudėtingų kampų, be vietų, kur kaupiasi vanduo ar purvas. Kartais pasirenkami nuimami gultų paviršiai. Tai patogu džiovinimui ir priežiūrai.

Cheminių priemonių pirtyje vengiamas. Mediena dažniausiai paliekama natūrali. Laikui bėgant ji patamsėja, bet tai normalu. Pirtis nėra sterilumas. Ji gyva.

Individualūs sprendimai: kai nėra vieno teisingo varianto

Vienoje pirtyje gultai skirti ilgam gulėjimui. Kitoje – trumpiems, karštiems seansams. Vienur pirtimi naudojasi šeima, kitur – svečiai. Todėl universalūs patarimai visada turi ribas.

Kaip įsirengti pirties gultus, galutinai nusprendžia ne taisyklės, o naudojimas. Kuo daugiau galvojama apie realius judesius, pojūčius, laiką pirtyje, tuo sprendimai tampa tikslesni.

Gultai neturi būti pastebimi. Jie turi būti patogūs. Ir tada apie juos nebegalvojama.

Kaip klojamas laminatas?