Virtuvės spalva retai pasirenkama lengvai. Net ir tiems, kurie sako „nesvarbu“, sprendimas kažkaip užsitęsia. Peržiūrimos nuotraukos, grįžtama prie jau atmestų variantų, atsiranda abejonės. Ne todėl, kad spalvų per daug. O todėl, kad virtuvė – ne siena koridoriuje. Čia spalva gyvena kasdien.
Reklama
Klausimas, kokia spalva dažyti virtuvę, beveik visada slepia kelis kitus. Kaip ši erdvė bus naudojama? Kiek joje bus šviesos? Ar tai vieta greitiems pusryčiams, ar ilgiems vakarams? Ir dar vienas, dažnai nutylimas – kiek laiko norisi su ta spalva gyventi. Kaip dažyti medinį namą
Virtuvė nėra tuščia drobė
Spalva virtuvėje niekada neegzistuoja viena. Ji visada šalia baldų, grindų, stalviršio, buitinės technikos. Net kavos aparatas daro įtaką bendram vaizdui.
Todėl dažnai nutinka taip: atskirai paėmus spalva atrodo puikiai, bet patekus į virtuvę – kažkas ne taip. Ne klaida, tiesiog kontekstas kitas.
Renkantis, kokia spalva dažyti virtuvę, verta galvoti ne apie vieną sieną, o apie visą vaizdą. Kaip ji atrodys ryte. Kaip vakare. Kaip atrodys žiemą, kai šviesos mažiau.
Šviesa viską keičia
Natūrali šviesa – bene svarbiausias veiksnys. Pietinė virtuvė „atlaiko“ daugiau. Tamsesnes, sodresnes spalvas. Šiaurinė – ne visada.
Jeigu virtuvėje daug dienos šviesos, net pilkšva ar žalsva spalva gali atrodyti šilta. Jei šviesos mažai, net balta kartais tampa pilkšva ir niūri.
Dirbtinis apšvietimas taip pat svarbus. Šiltos lempos pakeičia spalvos toną. Šaltos – išryškina pilkumą. Todėl dažnai rekomenduojama spalvą vertinti ne salone, o bent jau panašioje šviesoje.
Balta – ne tokia paprasta, kaip atrodo
Balta dažnai laikoma saugiu pasirinkimu. Ir dažnai tokia ir būna. Bet balta turi dešimtis atspalvių. Nuo šiltų, beveik kreminių, iki šaltų, artimų pilkai.
Virtuvėje balta spalva dažnai pasirenkama dėl švaros pojūčio. Ji vizualiai plečia erdvę, atspindi šviesą, leidžia lengviau keisti detales ateityje.
Tačiau visiškai sterili balta gali varginti. Ypač jei virtuvė didelė. Todėl dažnai pasirenkami švelnesni tonai – su lašu smėlio, pieno ar net vos pastebimos pilkos.
Pilka: nuo saugaus fono iki pagrindinio akcento
Pilka virtuvėje jau seniai nebėra nuobodi. Ji tapo universali. Nuo šviesios, beveik baltos, iki gilaus antracito.
Šviesi pilka dažnai naudojama kaip fonas. Ji nekonkuruoja su baldais, leidžia išryškėti tekstūroms. Tamsesnė pilka jau tampa nuotaikos kūrėja. Tokia virtuvė atrodo ramesnė, solidesnė.
Vis dėlto per daug tamsios pilkos mažoje ar prastai apšviestoje virtuvėje gali slėgti. Čia svarbu balansas. Kartais pakanka vienos sienos. Kaip dažyti sienas?
Smėlio, rusvi ir šilti tonai
Šilti atspalviai dažnai siejami su jaukumu. Smėlio, rusvi, švelniai gelsvi tonai kuria ramesnę atmosferą. Tokios virtuvės dažnai atrodo „gyvenamos“, ne sterilios.
Šie tonai ypač tinka, kai virtuvėje daug medžio. Jie susijungia natūraliai, be kontrasto.
Tačiau per daug šilumos gali atrodyti pasenę. Ypač jei pasirenkami ryškūs gelsvi ar oranžiniai atspalviai. Čia subtilumas svarbus labiau nei drąsa.
Žalia – ne tik augalams
Žalia virtuvėje ilgą laiką buvo laikoma rizikinga. Šiandien – vis dažnesnis pasirinkimas. Ypač švelnūs, natūralūs tonai: šalavijo, alyvuogių, pilkšvai žali.
Tokios spalvos ramina. Jos gerai dera su medžiu, akmeniu, natūraliomis tekstūromis. Virtuvė tampa ne tik funkcine, bet ir poilsio erdve.
Ryški žalia – jau kitokia istorija. Ji reikalauja drąsos ir labai tikslaus konteksto. Ne kiekvieną dieną su ja bus lengva.
Mėlyna ir jos ribos
Mėlyna spalva virtuvėje atrodo gaiviai. Šviesūs atspalviai kuria švaros pojūtį. Tamsesni – suteikia gylio.
Vis dėlto mėlyna nėra universali. Ji gali „šaldyti“ erdvę. Todėl dažniau pasirenkama kaip akcentas, o ne pagrindinė spalva.
Įdomu tai, kad tamsiai mėlyna vakare atrodo jaukiau nei dieną. Tai viena iš tų spalvų, kurios keičiasi priklausomai nuo paros laiko.
Tamsios spalvos – ne tik didelėms erdvėms
Ilgą laiką buvo manoma, kad tamsios spalvos tinka tik didelėms virtuvėms. Praktika rodo – ne visai taip.
Tamsi spalva mažoje virtuvėje gali veikti, jei yra pakankamai šviesos ir kontrastų. Pavyzdžiui, tamsi siena ir šviesūs baldai. Arba atvirkščiai.
Svarbiausia – nebijoti šešėlių. Kartais būtent jie suteikia erdvei charakterio.
Ryškios spalvos gali skatinti energiją, bet ilgainiui varginti. Neutralios – ramina, bet kartais atrodo per saugios. Todėl dažnai pasirenkamas vidurys.
Virtuvė nėra galerija. Joje būnama pavargus, skubant, kartais – tiesiog tylint. Spalva turi netrukdyti toms būsenoms.