Produkto sudėtis pasikeitė: kada būtina atnaujinti etiketę?

Maisto pramonėje receptūrų atnaujinimas – įprastas procesas. Pakeitus žaliavų tiekėją, optimizavus gamybą ar siekiant geresnio skonio, dažnai kinta ir produkto sudėtis. Bet koks sudedamųjų dalių ar jų proporcijų pokytis reiškia būtinybę užtikrinti atitiktį teisės reikalavimams. Ši prievolė tenka maisto gamintojams. Kyla praktinis klausimas: kokie pokyčiai reikalauja atnaujinti pakuotę, o kada galima išsiversti su laikinais sprendimais?

Reklama

Europos Sąjungos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 numatyta, kad maisto produktų ženklinimas privalo būti tikslus, aiškus ir neklaidinti vartotojo. Gamintojas atsako už tai, kad informacija etiketėje tiksliai atitiktų realią produkto sudėtį.

INTRA VIRES ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos esminius dalykus:

Kada etiketės atnaujinimas yra privalomas?

Etiketę atnaujinti būtina visais atvejais, kai pasikeitimas daro įtaką vartotojo pasirinkimui, saugai ar sveikatai:

• Alergenų atsiradimas ar pasikeitimas: jei naujoje receptūroje atsirado bent pėdsakai naujo alergeno (pvz., riešutų, glitimo, sojos), apie tai pranešti privaloma iškart.
• Ingredientų sąrašo kitimas: pašalinus, pridėjus ar pakeitus žaliavą kito tipo ingredientu (pvz., sviestą pakeitus alyvpalmių aliejumi).
• Maistinės vertės pokyčiai: jei dėl sudėties kitimo reikšmingai pakinta riebalų, cukraus, baltymų kiekis ar energinė vertė.

Spausdinta pakuotė ar lipdukas: praktiniai aspektai

Daugeliui gamintojų didžiausias iššūkis – originali spausdinta pakuotė. Jei tekstas atspausdintas tiesiai ant kartoninės dėžutės ar plėvelės, naujos pakuotės gamyba užtrunka ir reikalauja didelių išlaidų. Tokiu atveju operatyviam koregavimui pasitelkiamas papildomas lipdukas („stikeris“).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei ES reikalavimuose numatyta, kad lipdukai yra priimtinas ir teisėtas sprendimas, jei laikomasi griežtų taisyklių:

1. Patvarumas: lipdukas turi būti priklijuotas taip, kad jo nebūtų galima lengvai nuplėšti ir jis nenukristų gabenant ar laikant.
2. Matomumas ir išdėstymas: koreguojantis lipdukas negali uždengti kitos privalomos informacijos (pavyzdžiui, tinkamumo vartoti termino ar gamintojo kontaktų).
3. Šrifto dydis: teksto šriftas ant lipduko turi atitikti minimalius dydžio reikalavimus (paprastai – ne mažesnis nei 1,2 mm mažųjų raidžių aukštis).

Pažeidimų vertinimas: mažareikšmiai ir šiurkštūs

Kontroliuojančios institucijos pažeidimus vertina atsižvelgdamos į riziką vartotojų sveikatai ir klaidinimo mastą.

Šiurkštūs pažeidimai. Tai atvejai, kai maisto produktų ženklinimas kelia tiesioginį pavojų sveikatai arba iš esmės klaidina pirkėją. Pavyzdžiui, nenurodytas alergenas, nuslėpti maisto priedai (E numeriai) arba pakeistas esminis ingredientas (pvz., pieno riebalai pakeisti augaliniais, bet produkto pavadinimas neatskleidžia šio fakto). Už tokius pažeidimus taikomos griežtos sankcijos, baudos bei nurodymas skubiai išimti produkciją iš rinkos.

Mažareikšmiai pažeidimai. Tai techninio pobūdžio trūkumai, nedarantys tiesioginės įtakos produkto saugai. Pavyzdžiui, nežymiai per mažas šriftas, nedidelė gramatinė klaida neprivalomoje informacijoje ar šiek tiek pasislinkęs lipdukas, jei visas tekstas išlieka lengvai įskaitomas. Tokiais atvejais gamybai suteikiamas protingas terminas trūkumams ištaisyti ir griežtos finansinės sankcijos nėra taikomos.

Reguliarus receptūrų ir etikečių auditas užtikrina ne tik atitiktį teisės aktams, bet ir palaiko vartotojų pasitikėjimą prekės ženklu.