M. Bilius: paraatletai jau žvalgosi į Los Andželą

Lietuvos paralimpiniam komitetui pirmasis metų pusmetis buvo darbingas ir intensyvus. Po daugiau kaip trijų dešimtmečių lietuvis vėl dalyvavo paralimpinėse žiemos žaidynėse, o dabar jau dedami pamatai paralimpinėms vasaros žaidynėms, kurios po dvejų metų vyks Los Andžele. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius tikisi, jog dirbdami kartu su Lietuvos aklųjų sporto federacija ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija, ten turėsime stiprią komandą. Didžiausios viltys siejamos su lengvaatlečiais, plaukikais, dziudo talentais. Tikslas – plėsti sporto šakų skaičių, juolab kad Los Andžele bus ir dvi naujos sporto šakos – paralimpinis laipiojimas ir triračių sportas.

Reklama

„Siekiame, kad negalią turintys žmonės visuomenėje nebūtų vertinami kaip kitokie“, – pabrėžė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius.

– Mindaugai, koks buvo pirmasis pusmetis Lietuvos paralimpiniam komitetui?

– Didžiausias ir džiugiausias įvykis buvo tai, kad po 32 metų Lietuva grįžo į žiemos paralimpines žaidynes. Milano ir Kortinos žaidynėse Rapolas Micevičius snieglenčių kroso rungtyje užėmė 9-ąją, o pakalnių slalome buvo 13-as. Žiemos žaidynės skiriasi nuo vasaros, todėl buvo labai įdomu pajusti jų dvasią ir palaikyti savo šalies sportininką. Kiti per pastarąjį pusmetį nuveikti darbai – irgi džiugina. Mūsų pagrindinė veiklos kryptis – visuomenės švietimas apie Lietuvos paralimpinį judėjimą ir sportą, žmonių su negalia įtrauktį. Turime galybę projektų, pradedant įtraukiuoju ugdymu, per kuriuos įvairiose šalies mokyklose ir savivaldybėse kalbame apie tai, kaip vaiką su negalia įtraukti į bendras klasės veiklas. Pažengusiųjų Elitinėje paralimpiečių akademijoje su esamais ir galbūt būsimais paralimpiečiais kalbamės apie tai, kaip būti tais elitiniais sportininkais 24 valandas per parą, kaip pristatyti save ir savo sporto šaką. Pradėjome ir naują projektą – paralimpinę trenerių akademiją, kurioje treneriai turėjo galimybę įgyti papildomų žinių ne tik apie treniravimo sistemas, bet ir, pavyzdžiui, apie psichologiją. Dar vienas itin svarbus švietimo projektas – Paralimpinių pamokų diena. Vytauto Didžiojo universiteto Valdo Adamkaus sporto centre Kauno rajone apie 400 vaikų su negalia iš visos Lietuvos turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis paralimpinio sporto šakomis ir veiklomis. Tikime, kad po šio projekto Lietuvoje atsiras dar daugiau sportuojančių vaikų su negalia. Ir jie tai darys nuolat.

– Dar vienas komiteto rengtas projektas – po žiemos žaidynių per Lietuvą keliaujanti Vytauto Dranginio ir užsienio fotografų paroda „Milanas ir Kortina“, kurioje užfiksuotos lietuvių emocijos žaidynėse ir vaizdais papasakota apie žiemos paralimpines sporto šakas.

– Tai – dar vienas svarbių švietimo projektų, prasidėjęs Italijos ambasadoje Vilniuje. Ši paroda keliauja per prekybos centrus, sporto klubus, net – ligonines. Paroda reikšminga tuo, kad ją pamato daug žmonių ir sklaida apie paralimpinį judėjimą, apie žmonių su negalia sportą yra itin didelė. Negaliu atsidžiaugti, kad visa paralimpinio komiteto komanda prie visų šių projektų dirba nuoširdžiai ir neskaičiuodama laiko.

– Viena svarbiausių krypčių – vaikų su negalia fizinis aktyvumas, įtraukusis ugdymas. Ar keičiasi situacija?

– Iš tiesų fizinio ugdymo pamokose vis daugiau vaikų su negalia sportuoja kartu su bendraklasiais, vis daugiau vaikų lanko ir sporto būrelius. Tai labai svarbu, reikia, kad būtų pasiruošę mokytojai, dėl to šiemet iš visos Lietuvos jų apmokėme jau kelias dešimtis. Reikia supažindinti vaikus su paralimpinėmis vertybėmis, dėl to mūsų sportininkai vyksta į mokyklas, tūkstančiai vaikų dalyvauja jų vedamose pamokose. Taip pat reikia prieinamos infrastruktūros. Džiaugiamės, kad prieinamas sporto erdves galima patogiai rasti mūsų svetainėje esančiame žemėlapyje. Reikia ir stiprių asmenų su negalia sporto klubų, kurie yra arčiausiai žmonių. Džiugu, kad aktyviai dirbančių klubų daugėja ir kiekvienas norintis tikrai gali rasti, kur sportuoti. Jei kyla klausimų, visada kviečiu su mumis susisiekti, padėsime, nukreipsime.

– Pavasarį išleidote pirmąją paralimpinės trenerių akademijos kartą. Kaip vertintumėte šį projektą?

– Į akademiją pakvietėme trenerius, kurie dirba su negalią turinčiais sportininkais, kad jie tarpusavyje pasidalytų žiniomis, patarimais ir pastabomis apie tai, kaip treniruoti skirtingas negalias turinčius atletus. Akademijos lektoriai irgi pasakojo apie tai, kaip reikėtų rengti sportininkus, kaip padėti jiems tobulėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Akademijoje mokęsi treneriai buvo labai patenkinti, bet šio projekto formatą planuojame šiek tiek keisti, nes norime pasiekti kuo daugiau šalies savivaldybių ir pritraukti kuo daugiau trenerių, kad jie nesibaimintų treniruoti negalią turinčių žmonių. Informacijos apie tai, kaip tai daryti, Lietuvoje dar labai trūksta.

– Diplomus atsiėmė ir trečioji pažengusiųjų Elitinės paralimpiečių akademijos sportininkų karta. Kuo svarbus paraatletams šis projektas?

– Paralimpiniame judėjime svarbus ne tik pats sportas ar fizinis aktyvumas. Mūsų ir elitinių sportininkų pagrindinė misija yra parodyti, kad visai nesvarbu, kokią negalią turi – fizinę, regėjimo ar kokią kitą, vis tiek gali būti ir fiziškai aktyvus, ir turėti kitokios veiklos. Paskaičiavome, kad beveik visi negalią turintys ir fizine veikla užsiimantys žmonės turi ir darbą. Siekiame, kad mūsų elitiniai paralimpinio sporto atletai taptų pavyzdžiu, jog sportas arba fizinis aktyvumas keičia žmonių gyvenimus, kad tokia veikla padeda pritapti visuomenėje, kad negalią turintys žmonės patys gali būti atsakingi už save, kad jie gali dirbti ir mokėti mokesčius. Per šią akademiją mes skleidžiame žinią, kad visi visuomenės nariai yra lygūs.

– Kokie svarbiausi darbai šiais metais dar laukia Lietuvos paralimpinio komiteto?

– Siekiame sudaryti sąlygas sportininkams su negalia pradėti savo kelią į Los Andželo žaidynes, juk rudenį jau prasidės kvalifikacijos varžybos. Iš Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjų paramos paskirstysime 30 tūkst. eurų Lietuvos rinktinės sportininkams, kad šie galėtų tinkamai rengtis 2028 m. Los Andželo paralimpinėms žaidynėms. Tai – tik pradžia, o lėšas surinkome iš partnerių ir rėmėjų. Siekiame kuo labiau paremti įvairių sporto šakų federacijas ir paralimpinės rinktinės narius, kad šie turėtų geriausias galimybes pasirengti Los Andželo žaidynėms. Rudenį turėtų startuoti dar vienas mums svarbus projektas, kurį įgyvendinsime kartu su partneriais – „Aš galiu“ (I’mPOSSIBLE). Tai – Tarptautinio paralimpinio komiteto projektas, per kurį bus parengtas mokymo priemonių rinkinys fizinio ugdymo ir etikos mokytojams. Jie gaus pavyzdžių, kaip per žaidimus ar kitokiais būdais įtraukti į veiklas negalią turinčius vaikus. Mokiniai bus supažindinami ir su paralimpiniu judėjimu, ir su įvairiomis negaliomis. Į projektą kviesime Lietuvos sporto žvaigždes – tiek paralimpiečius, tiek olimpiečius, kurie skleis žinią apie svarbiausias sportininkų vertybes: drąsą, ryžtą ir lygybę. Šia mūsų parengta medžiaga galės naudotis bet kuri mokykla ar mokytojas. Visiems suteiksime prieigą. Siekiame, kad šiuo rinkiniu naudotųsi ne tik bendrojo lavinimo mokyklos, bet ir universitetai. Mums svarbu, kad žmonės suprastų, jog būti fiziškai aktyviam ar rimčiau sportuoti negalia visiškai netrukdo.

– Iki Los Andželo vasaros paralimpinių žaidynių liko dveji metai, kokius svarbiausius tikslus išskirtumėte šiame pasiruošimo etape?

– Šis etapas yra vienas svarbiausių visame cikle. Mūsų pagrindinis tikslas – sudaryti kuo geresnes sąlygas kuo didesniam skaičiui sportininkų iš kuo daugiau skirtingų sporto šakų, kad jie galėtų dalyvauti Lietuvos čempionatuose, tarptautinėse varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose. Būtent varžybose sportininkai kaupia neįkainojamą patirtį, gerina asmeninius rezultatus ir renka reitingo taškus, kurie yra būtini siekiant iškovoti kelialapius į paralimpines žaidynes. Lietuvos valstybė užtikrina sportininkų dalyvavimą svarbiausiose varžybose, tačiau ne visada turime galimybę finansuoti tiek startų, kiek jų reikėtų siekiant maksimalaus sportinio progreso. Todėl itin svarbus mūsų bendradarbiavimas su partneriais ir rėmėjais, kurių indėlis leidžia sportininkams dalyvauti papildomose tarptautinėse varžybose. Esu įsitikinęs, kad kuo daugiau kokybiškų startų turės mūsų atletai, tuo didesnė tikimybė, jog Los Andžele matysime gausesnę ir stipresnę Lietuvos paralimpinę komandą. Tikiu, kad glaudus Lietuvos paralimpinio komiteto, federacijų, trenerių, partnerių ir rėmėjų bendradarbiavimas padės šį tikslą pasiekti.