Pradėjote žaisti padelį? Šių kūno signalų geriau neignoruoti

Rakečių sportas, ypač pastaraisiais metais išpopuliarėjęs padelis, į aikšteles pritraukia ir tuos, kurie sportuoja nereguliariai ar prie aktyvesnio gyvenimo būdo grįžta po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas žaidimas kūnui gali tapti rimtu išbandymu – staigūs sustojimai, posūkiai ir krypties keitimai reikalauja ne tik ištvermės, bet ir jėgos, pusiausvyros bei geros judesių kontrolės. Specialistės primena, kad krūvį svarbu derinti prie dabartinio fizinio pasirengimo ir nepasikliauti vien ankstesniais įgūdžiais ar entuziazmu.

Reklama

BTA draudimo duomenimis, 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais registruota beveik 4,6 tūkst. su traumomis susijusių atvejų, iš jų daugiau nei 3,3 tūkst. – suaugusiųjų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, suaugusiųjų traumų atvejų skaičius išaugo 15 proc., o už jas jau išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų.

„Turėjome ne vieną atvejį, kai žmonės susižeidė žaisdami tenisą ar padelį, tačiau pastarajame sporte traumų fiksuojame daugiau. Dažniausiai pasitaiko raiščių pažeidimų ir rankų lūžių, bet registruojame ir kitokių atvejų – žaidėjai nuo raketės smūgio susižalojo kaktos sritį ar dantis, prasiskėlė galvą arba atsitrenkė į stiklinę aikštelės sieną. Vienam mūsų klientui per teniso treniruotę plyšo kelio meniskas. Jam prireikė operacijos, o ilgas gydymas ir reabilitacija pareikalavo kantrybės bei nuoseklių pastangų. Vis dėlto pasveikęs jis grįžo į teniso aikštelę, nes šis sportas jam yra mėgstamiausias būdas sumažinti stresą ir atgauti jėgas“, – pasakoja BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Įgūdžiai išlieka, fizinis pasirengimas – nebūtinai

Klinikos „Tapk sveikas“ direktorė ir kineziterapeutė Edita Bareikė sako, kad pradedantiesiems ar po ilgesnės pertraukos į sportą grįžtantiems žmonėms būdingos ne tik staigios traumos, bet ir palaipsniui atsirandantys skausmai.

„Pradedant žaisti padelį ar tenisą pasitaiko čiurnos raiščių patempimų ar plyšimų, blauzdos ir šlaunies raumenų pažeidimų, kelio traumų. Dėl pasikartojančių smūgių ir per didelio krūvio gali palaipsniui atsirasti alkūnės, peties, riešo ar Achilo sausgyslės skausmas. Padelio žaidėjų tyrimuose dažnai minimos ir juosmens problemos. Po ilgesnės pertraukos svarbu krūvį derinti prie dabartinio pasirengimo: ankstesni žaidimo įgūdžiai dar nereiškia, kad kūnas pasiruošęs ankstesniam intensyvumui“, – sako E. Bareikė.

Prie didesnio krūvio verta grįžti palaipsniui

Pasak E. Bareikės, viena dažniausių klaidų – bandyti per trumpą laiką kompensuoti ilgesnį fizinio aktyvumo trūkumą. Organizmui nespėjus prisitaikyti prie staiga išaugusio krūvio, apie tai gali įspėti stiprėjantis skausmas, tinimas, šlubavimas, sąnario nestabilumas ar greitai atsirandantis nuovargis.

Specialistė priduria, jog prie intensyvesnio sporto reikėtų grįžti palaipsniui, skirti dėmesio jėgai, ištvermei, pusiausvyrai ir tinkamam apšilimui. Ypač svarbu nebandyti per vieną treniruotę grįžti į tą fizinę formą, kuri buvo prieš ilgesnę pertrauką.

„Įspėjantys ženklai – judant stiprėjantis skausmas, pasikartojantis tinimas, šlubavimas ar sąnario nestabilumo pojūtis. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jei žmogus greitai pavargsta ir dėl to sunkiau išlaiko pusiausvyrą ar kontroliuojamai sustoja. Šie požymiai nėra vienas universalus pasirengimo testas, tačiau rodo, kad krūvį reikia peržiūrėti. Staigus aštrus skausmas, ryškus tinimas ar negalėjimas normaliai remtis koja reikalauja medicininio įvertinimo“, – sako kineziterapeutė.

Trauma baigiasi ne aikštelėje

Anot BTA Žalų departamento direktorės, traumos pasekmės dažnai neapsiriboja vienu vizitu pas gydytoją. Gali prireikti diagnostinių tyrimų, specialistų konsultacijų, ortopedinių priemonių ar reabilitacijos, o rimtesniam sužalojimui gali prireikti ir laikino nedarbingumo bei ilgesnės pertraukos nuo įprastų veiklų.

„Tai, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius už suaugusiųjų traumas išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų, rodo, jog kalbame ne tik apie fizinį diskomfortą. Traumos gali turėti rimtesnių finansinių pasekmių, ypač kai gydymas užsitęsia“, – pažymi K. E. Karpova.

Ekspertė atkreipia dėmesį, jog aktyviai leidžiant laisvalaikį svarbu įvertinti ne tik savo fizinį pasirengimą, bet ir tai, kokių pasekmių trauma galėtų turėti kasdienybei bei finansams.

„Svarbu įvertinti ne tik krūvį ir savo galimybes, bet ir finansinę pusę – jei žmogus turi asmens draudimą, pravartu pasitikrinti, ar pasirinkta apsauga atitinka jo veiklą. Draudimo sąlygos gali skirtis priklausomai nuo to, ar sportuojama laisvalaikiu, ar dalyvaujama organizuotose treniruotėse, varžybose, ar užsiimama didesnės rizikos veikla. Todėl apie tinkamą apsaugą verta pagalvoti dar prieš pradedant aktyvesnę veiklą“, – sako ji.