Technologijos
JAV restoranai dronus pradėjo laikyti ant stogų dar prieš klientui užsakant maistą
Maisto pristatymo versle viena brangiausių problemų yra laukimas. Kurjeris turi nuvažiuoti iki restorano, paimti užsakymą ir tik tada keliauti pas klientą. JAV veikianti dronų pristatymo bendrovė „Flytrex“ bando šį procesą apversti: dronas restorano vietoje gali laukti dar prieš atsirandant užsakymui.
Reklama
Dalaso–Fort Verto regione bendrovė diegia stogo dokus, kuriuose pristatymo dronai gali nusileisti, išjungti variklius ir laukti kito skrydžio. Kur droną pastatyti, padeda nuspręsti mašininio mokymosi sistema, prognozuojanti, iš kurių restoranų artimiausiu metu gali būti užsakyta daugiausia maisto.
Tai reiškia, kad logistika organizuojama ne tik reaguojant į jau gautą užsakymą, bet ir prognozuojant būsimą paklausą.
Dronas laukia ten, kur tikėtinas kitas užsakymas
Pagal rugsėjo 16 d. paskelbtą informaciją, naujoji sistema jau veikia kai kuriose aktyviose „Flytrex“ partnerių vietose Dalaso–Fort Verto regione, o diegimas vyksta daugiau kaip 100 papildomų vietų.
Bendrovės teigimu, stogo dokai ir išankstinis dronų pozicionavimas gali maždaug 60 proc. sumažinti vieno pristatymo sąnaudas ir maždaug perpus sutrumpinti kliento laukimo laiką. Tai pačios bendrovės skaičiavimai, todėl faktinis rezultatas priklausys nuo vietos, užsakymų tankio ir kitų veiklos sąlygų.
Pati „Flytrex“ jau vykdo maisto pristatymus dronais JAV priemiesčiuose. Klientų užsakymai pristatomi į patvirtintas zonas prie namų, o bendrovė savo restoranų partneriams akcentuoja greitesnį pristatymą ir galimybę aptarnauti didesnę teritoriją be tradicinio kurjerio maršruto.
Nauja verslo niša – ne dronas, o infrastruktūra jam
Įdomiausia šioje istorijoje gali būti ne pats skraidantis aparatas.
Kai dronų pristatymas taps dažnesnis, verslams reikės infrastruktūros: stogo aikštelių, automatinių pakrovimo vietų, akumuliatorių įkrovimo, oro sąlygų stebėjimo, saugaus nusileidimo sistemų, užsakymų integracijų ir techninės priežiūros.
Tai labai primena elektromobilių rinką. Didelė verslo galimybė atsirado ne tik automobilių gamintojams, bet ir įkrovimo stotelių operatoriams, montuotojams, programinės įrangos kūrėjams bei energijos valdymo bendrovėms.
Lygiai taip pat dronų ekonomikoje gali atsirasti atskira „drono stotelės“ rinka.
Restoranui nereikėtų turėti savo drono
Dar vienas įdomus modelio aspektas – restoranui nebūtina pačiam tapti aviacijos technologijų bendrove.
Restoranas galėtų turėti standartizuotą stogo ar kiemo doką, o visą skrydžių tinklą valdytų trečioji įmonė. Vienas dronų operatorius tokiu būdu aptarnautų dešimtis ar šimtus restoranų.
Tai reikštų, kad nedidelė picerija galėtų naudotis pažangia logistika panašiai, kaip šiandien naudojasi maisto pristatymo platforma – be nuosavo kurjerių parko.
Ar ši idėja galėtų veikti Lietuvoje?
Lietuvoje masinis maisto pristatymas dronais dar priklausytų nuo reguliavimo, saugumo reikalavimų ir ekonominio pagrįstumo. Tankiuose Vilniaus ar Kauno centruose sistema būtų sudėtingesnė nei JAV priemiesčiuose.
Tačiau modelis gali būti įdomus kitose vietose: priemiesčiuose, kurortuose, logistikos parkuose, uždarose teritorijose, renginiuose ar tarp atskirų įmonės padalinių.
Lietuvos verslui verta stebėti ne tik klausimą „kada dronai pristatys picą?“, bet ir platesnį klausimą: kokių papildomų paslaugų reikės tada, kai dronai taps kasdiene logistikos priemone?
Galbūt galimybė slypi ne gaminti droną, o įrengti jo stotelę, prižiūrėti infrastruktūrą, kurti užsakymų programinę įrangą arba valdyti keliasdešimties restoranų bendrą pristatymo tinklą.
Šaltiniai
Reklama
