Paskelbta
1 val prieš-
By
Raminta V.
Robotai mažmeninėje prekyboje dažniausiai pristatomi kaip brangi investicija, kurią verslui reikia nusipirkti, integruoti ir prižiūrėti. Danijos bendrovė „HIVE Robots“ siūlo kitokį modelį: parduotuvė roboto neperka – ji užsisako jo darbo valandas.
2026 m. rugsėjo 15–17 d. Paryžiuje vykstančioje „NRF Retail’s Big Show Europe“ parodoje bendrovė demonstruoja humanoidinius robotus, skirtus vienai konkrečiai ir kasdienei užduočiai – prekių papildymui parduotuvių lentynose. „HIVE Robots“ teigia, kad jos sistema kuriama kaip paslauga: klientas moka už darbo laiką, o robotą, programinę platformą, nuotolinį valdymą ir techninę infrastruktūrą užtikrina pats tiekėjas.
Tai iš esmės yra „Robot as a Service“ – robotas kaip paslauga – modelis.
„HIVE Robots“ pagrindinį dėmesį skiria naktiniam prekių papildymui. Bendrovės pristatomoje schemoje humanoidinis robotas gali dirbti nuo 21 valandos vakaro iki 7 valandos ryto, kai parduotuvėse sunkiau sukomplektuoti darbuotojų pamainas.
Robotas gali pasiekti tiek žemas, tiek aukštesnes lentynas, paimti skirtingos formos produktus ir atlikti pasikartojantį fizinį darbą. Sistema nėra pristatoma kaip visiškai savarankiška: bendrovė naudoja savo „Heimdall“ platformą, o robotams prireikus padeda apmokyti nuotoliniai operatoriai – vadinamieji robotų pilotai.
Toks hibridinis modelis leidžia automatizaciją diegti palaipsniui. Parduotuvei nereikia laukti, kol robotas gebės pats išspręsti absoliučiai visas nestandartines situacijas.
„HIVE Robots“ technologija šiuo metu bandoma realioje „føtex“ parduotuvėje, priklausančioje vienai didžiausių Danijos mažmeninės prekybos grupių „Salling Group“. Bendrovė 2027 metams jau ieško naujų mažmeninės prekybos partnerių kitose Europos rinkose.
Svarbiausia čia gali būti ne pats humanoidinis robotas, o ekonominis modelis.
Tradicinėje automatizacijoje verslas dažnai pirmiausia turi investuoti didelę sumą į įrangą ir tik tada aiškintis, ar technologija atsipirks. Paslaugos modelyje kapitalo investiciją perima technologijos tiekėjas, o parduotuvė perka konkretų rezultatą – darbo valandas.
Tai labai panašu į pokytį, kuris prieš daugelį metų įvyko programinės įrangos rinkoje. Vietoje brangios programos licencijos įmonės pradėjo mokėti mėnesinę prenumeratą. Dabar tas pats principas gali persikelti į fizinių robotų pasaulį.
„Robotas kaip paslauga“ nebūtinai turi apsiriboti prekybos centrais.
Tokiu principu galėtų būti nuomojami sandėlių robotai, grindų ir langų valymo robotai, apsaugos sistemos, gamybos robotai, žemės ūkio technika ar net autonominiai inventorizacijos įrenginiai.
Klientas nenori turėti roboto – klientui reikia, kad tam tikras darbas būtų atliktas.
Tai atveria visiškai naują nišą įmonėms, kurios galėtų tapti ne robotų gamintojomis, o jų operatorėmis ir paslaugos teikėjomis.
Lietuvoje mažmeninės prekybos, logistikos ir gamybos sektoriai taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, pamaininiu darbu ir spaudimu mažinti veiklos sąnaudas. Tačiau daugeliui vidutinių įmonių kelių dešimčių ar šimtų tūkstančių eurų investicija į robotiką būtų per didelė.
Todėl paslaugos modelis galėtų būti daug patrauklesnis.
Lietuviška įmonė nebūtinai turėtų pati kurti humanoidinį robotą nuo nulio. Ji galėtų atstovauti užsienio gamintojus, diegti jų sistemas, nuomoti robotus klientams ir prisiimti jų priežiūrą. Kitas variantas – specializuotis vienoje nišoje, pavyzdžiui, naktiniame prekių papildyme, sandėlių inventorizacijoje ar patalpų valyme.
Svarbiausia HIVE istorijos pamoka paprasta: ateities verslas gali pardavinėti ne robotą, o jo atliktą darbo valandą.
Japonijos parduotuvėse jau dirba šimtai robotų: automatizuojamas ne visas verslas, o vienas brangus darbas
Pirkinių maišelis, kuris klientą sugrąžina į parduotuvę: italai pakuotę pavertė lojalumo įrankiu
JAV restoranai dronus pradėjo laikyti ant stogų dar prieš klientui užsakant maistą
15 m² parduotuvė be darbuotojų: Rumunijos startuolis siūlo robotizuotą prekybos modelį visai Europai
Pietų Korėjoje daugėja kavinių be darbuotojų: kavą ruošia robotas, o vietą prižiūri nuotoliniu būdu
Airijoje atidaryta išmani „SPAR“: avokadus tikrina skeneris, o DI kasa atpažįsta visą pirkinių krepšelį
Kokį verslą galima atidaryti vasarą? Ką galite uždirbti? Vasaros verslo idėjos variantai






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo 16 dieną padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 3,75–4,00 proc. intervalo....
Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ paskelbė 2027 metais pristatysianti du naujus dirbtiniam intelektui skirtus lustus ir toliau plėsianti didelio našumo skaičiavimo...
Artėjant žiemai Europai atsirado daugiau galimybių įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (LNG), nes aukštos kainos smarkiai sumažino paklausą Azijoje. Tačiau pati...
Kalbant apie robotizuotas parduotuves dažnai įsivaizduojama visiškai autonominė prekybos vieta, kurioje nelieka darbuotojų. Japonijos robotikos bendrovė „Telexistence“ rodo praktiškesnį kelią...
Viena didžiausių elektromobilių plėtros problemų didmiesčiuose yra labai paprasta: daugybė žmonių neturi nuosavo garažo ar privačios stovėjimo vietos, kur galėtų...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...