Paskelbta
1 mėnuo prieš-
By
Raminta V.
Pietų Korėjoje vis daugiau smulkių prekybos ir paslaugų vietų bando išspręsti tą pačią problemą – kaip veikti ilgiau, patirti mažesnes personalo sąnaudas ir kartu išlaikyti greitą aptarnavimą. Vienas ryškiausių atsakymų į šį klausimą – visiškai arba iš dalies automatizuotos parduotuvės ir kavinės.
Reuters skelbė, kad iki 2024 metų pabaigos Pietų Korėjoje veikė apie 9 tūkst. prekybos vietų be nuolat vietoje esančių darbuotojų. Tarp jų – kavos punktai, ramenų restoranai, gėlių parduotuvės ir kitos savitarnos koncepcijos. Tokių vietų skaičius per kelerius metus išaugo kelis kartus.
Viena iš įdomesnių šios krypties bendrovių – „Lounge X“. Ji vysto robotizuotas kavines, kuriose gėrimus gali ruošti robotinė sistema, o klientas užsakymą pateikia savitarnos terminale.
„Lounge X“ modelis parodo svarbią automatizacijos logiką. Robotui perduodamas ne visas kavinės valdymas, o standartizuotas pasikartojantis procesas – kavos paruošimas pagal tiksliai nustatytą receptūrą.
Žmogus vis tiek reikalingas atsargoms papildyti, patalpoms išvalyti, sistemoms prižiūrėti ir spręsti nenumatytas problemas. Tačiau vietoj to, kad vienoje vietoje visą dieną dirbtų keli žmonės, dalį darbo galima sutelkti į trumpesnius priežiūros vizitus.
Reuters cituotoje medžiagoje minima, kad kai kurioms automatizuotoms vietoms pakanka trumpo darbuotojo apsilankymo ryte, kai reikia papildyti atsargas ir sutvarkyti patalpą. Bendrovė taip pat nurodo, kad be darbuotojų veikiančių taškų pelningumas gali būti aukštesnis nei tradicinių vietų, nors konkretus rezultatas visuomet priklauso nuo vietos, nuomos ir klientų srauto.
Vienas veiksnių – darbo jėgos trūkumas ir demografinės problemos. Pietų Korėjos visuomenė sparčiai sensta, todėl kai kuriems smulkiems verslams vis sunkiau rasti darbuotojų, ypač ilgesnėms ar naktinėms pamainoms.
Kitas veiksnys – aukštas skaitmenizacijos lygis. Pirkėjams įprasta naudotis savitarna, mobiliuoju atsiskaitymu ir automatizuotomis paslaugomis. Tai sumažina barjerą naujoms koncepcijoms.
Vis dėlto pati technologija nėra svarbiausia. Esminis verslo klausimas – ar automatizacija išsprendžia konkrečią problemą pigiau ir patikimiau nei tradicinis modelis.
Lietuvoje nebūtina iš karto kurti visiškai robotizuotos kavinės. Kur kas įdomiau žiūrėti į atskirus procesus, kuriuos galima automatizuoti.
Pavyzdžiui, ligoninėje, universitete, verslo centre, gamykloje ar degalinėje galėtų veikti mažas 24/7 kavos taškas, kuriam nereikia nuolat vietoje esančio baristos. Tokia vieta būtų ypač aktuali naktį arba ten, kur lankytojų srautas per mažas tradicinei kavinei.
Tas pats principas galėtų būti pritaikytas ir kitam maistui. Automatizuotai būtų galima ruošti picą, ramenus, šviežias salotas, desertus ar kitus standartizuojamus produktus.
Dar viena galimybė – ne steigti savo kavinių tinklą, o pardavinėti automatizavimo sprendimą esamoms kavinėms. Lietuvos įmonė galėtų kurti programinę įrangą, nuotolinio stebėjimo sistemas, mokėjimų integraciją ar automatinius atsargų valdymo sprendimus.
Taip, tačiau greičiausiai ne kaip tiesioginė tradicinės kavinės kopija. Didžiausią potencialą turėtų vietos, kuriose svarbiausia ne bendravimo patirtis, o greitis ir prieinamumas: ligoninės, biurų pastatai, universitetai, gamyklos, autobusų ar geležinkelio stotys.
Lietuvoje darbo užmokestis auga, o daliai verslų tampa vis sunkiau surinkti pamainas vakarais ir savaitgaliais. Todėl mažos automatizuotos prekybos ar maitinimo vietos gali tapti vis patrauklesnės.
Svarbiausia verslo pamoka iš Pietų Korėjos nėra „pakeisti žmones robotais“. Ji daug paprastesnė: surasti pasikartojantį procesą, kuris šiandien reikalauja nuolatinio žmogaus buvimo, ir paklausti, ar jį būtų galima automatizuoti taip, kad vienas darbuotojas prižiūrėtų kelias vietas.
Būtent toks požiūris gali sukurti naujus mažojo verslo modelius ir Lietuvoje.
Lietuva traukiasi iš pigios darbo jėgos ekonomikos: ekspertai įžvelgia naują riziką
Japonijos parduotuvėse jau dirba šimtai robotų: automatizuojamas ne visas verslas, o vienas brangus darbas
JAV restoranai dronus pradėjo laikyti ant stogų dar prieš klientui užsakant maistą
Darbuotojo pirkti nereikia: Danijos startuolis humanoidus parduotuvėms nuomoja valandomis
15 m² parduotuvė be darbuotojų: Rumunijos startuolis siūlo robotizuotą prekybos modelį visai Europai
Airijoje atidaryta išmani „SPAR“: avokadus tikrina skeneris, o DI kasa atpažįsta visą pirkinių krepšelį



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...