Paskelbta
22 minutės prieš-
By
Raminta V.
Dauguma sporto klubų veikia pagal vieną seniai pažįstamą modelį: kuo daugiau narių vienoje vietoje, tuo geriau. Berlyne veikiantis „Sqwod Pod“ pasirinko priešingą kryptį – klientas rezervuoja visą sporto salę tik sau.
Tai nėra asmeninio trenerio studija klasikine prasme. Klientas internetu pasirenka laiką, rezervuoja pilnai įrengtą treniruočių erdvę, gauna skaitmeninę prieigą ir sportuoja vienas, su draugu arba savo treneriu. Svetimų žmonių tuo metu patalpoje nebūna.
„Sqwod Pod“ šiuo metu turi dvi vietas Berlyne. Viena jų veikia visą parą. Patalpos nedidelės, tačiau jose įrengta profesionali jėgos ir funkcinio sporto įranga: svarmenys, štangos, bėgimo takeliai, irklavimo treniruokliai, bokso bei mobilumo priemonės.
Vienkartinė treniruotė kainuoja apie 35 eurus. Perkant paketus vienos sesijos kaina gali sumažėti iki maždaug 20 eurų, o siūlomos ir mėnesinės narystės nuo 79 eurų.
Tokio modelio logika skiriasi nuo tradicinio sporto klubo. Didelė sporto salė parduoda prieigą šimtams ar tūkstančiams klientų, tikėdamasi, kad ne visi ateis vienu metu. „Sqwod Pod“ parduoda išskirtinumą – vienai valandai visa erdvė priklauso vienam klientui ar jo mažai grupei.
Tai leidžia orientuotis į kitą auditoriją: žmones, kurie nemėgsta perpildytų sporto klubų, vertina privatumą, nori filmuoti treniruotes, sportuoti su partneriu ar turėti visišką kontrolę nad aplinka.
Svarbi modelio dalis – automatizuota prieiga. Klientas užsisako laiką internetu, o jo kodas veikia tik rezervacijos metu. Nereikia nuolat registratūroje sėdinčio darbuotojo, narystės kortelių tikrinimo ar sudėtingo klientų aptarnavimo kiekvieno apsilankymo metu.
Tai reiškia, kad verslo savininkas gali daugiau dėmesio skirti patalpų priežiūrai, valymui, įrangai ir rezervacijų užimtumui, o ne fronto darbuotojams.
„Sqwod Pod“ taip pat leidžia klientui atsivesti savo asmeninį trenerį. Ši detalė svarbi verslo modeliui, nes treneriams nebereikia nuomotis nuolatinės studijos. Jie gali rezervuoti erdvę tik tada, kai turi klientą.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose potenciali auditorija atrodo gana aiški. Vilniuje ar Kaune 30–50 kv. metrų gerai įrengta treniruočių erdvė galėtų būti nuomojama valandomis žmonėms, kurie nenori įprasto sporto klubo.
Ypač įdomi niša – asmeniniai treneriai. Daugybė trenerių šiandien dirba svetimuose sporto klubuose ir moka už prieigą ar procentą nuo klientų. Privati valandai rezervuojama salė leistų jiems dirbti savarankiškiau, bet nereikalautų nuomotis visos studijos mėnesiui.
Toks modelis gali būti aktualus ir poroms, mažoms draugų grupėms, turinio kūrėjams, žmonėms po traumų ar tiems, kurie tiesiog nenori sportuoti tarp daugybės nepažįstamų žmonių.
Svarbiausia, kad šią idėją galima plėsti ir už sporto ribų. Tas pats principas tinka privačiai jogos studijai, bokso kambariui, šokių salei, fotografijos studijai, muzikos repeticijų erdvei ar net mažai darbo studijai, kuri rezervuojama valandai.
Verslo modelio esmė – ne parduoti kuo daugiau kvadratinių metrų, o kuo efektyviau monetizuoti mažą, specializuotą erdvę, kuri klientui suteikia privatumą ir aiškią vertę.
Lietuvoje toks verslas galėtų startuoti net nuo vienos patalpos ir vienos aiškios auditorijos. Jeigu rezervacijų užimtumas būtų pakankamas, modelį būtų galima dauginti kituose rajonuose ar miestuose.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Pietų Korėjoje vis daugiau smulkių prekybos ir paslaugų vietų bando išspręsti tą pačią problemą – kaip veikti ilgiau, patirti mažesnes...
Parduotuvė nebūtinai turi būti didelė, joje nebūtinai turi dirbti pardavėjas, o pirkėjui nebūtinai reikia pačiam ieškoti prekių lentynose. Rumunijos startuolio...
Dublino Kimmage rajone atidaryta nauja „SPAR“ parduotuvė nėra įdomi vien tuo, kad tai dar viena prekybos vieta. Kur kas įdomiau...
Pietryčių Azijos technologijų gigantė „Grab“ žengia dar vieną žingsnį nuo pavežėjimo ir maisto pristatymo programėlės link plataus finansinių paslaugų verslo....
Atliekų tvarkymo bendrovė „Energesman“ išplatintame pranešime teigia, kad pagrindinė Vilniaus atliekų krizės priežastis buvo ne jos finansinė padėtis, o pasikeitusi...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...