Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2025 m. kovą pramonės produkcija per metus išaugo beveik 8 procentais, tačiau baldų gamintojai šio atsigavimo kol kas nejaučia taip akivaizdžiai. Augimas čia fragmentiškas, netolygus ir dažnai neatsispindi finansiniuose rezultatuose. Tačiau būtent baldų pramonė šiandien tampa lakmuso popierėliu – ji pirmoji susiduria su konkurencijos spaudimu, geopolitiniais iššūkiais, tiekimo grandinių nestabilumu ir darbo jėgos trūkumu. Ir tai, kaip reaguosime dabar, nulems ne tik šio sektoriaus, bet ir visos pramonės ateitį.
2024 metai baldų sektoriui buvo kupini iššūkių, tačiau ne be pozityvių signalų. Eksportuota baldų už 2,321 mlrd. eurų – 3 proc. mažiau nei 2023 m. Pirmąjį pusmetį fiksuotas nuosmukis, tačiau antrąjį pusmetį eksportas vėl ėmė augti. Ketvirtą ketvirtį eksportuota už 594 mln. eurų – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Susigrūmimas su gyvenimo partnere tapo gyvenimo lūžiu
Didžiausią dalį sudarė mediniai baldai – 66 proc. viso eksporto. Jų eksportas siekė 1,528 mlrd. eurų – tai vos 1 proc. mažiau nei 2023 m. Tačiau svarbu tai, kad ši kategorija metų gale pradėjo mažėti ir paskutinį ketvirtį eksportas smuktelėjo iki 394 mln. Eur.
Geografinis eksporto portfelis rodo, kad sektorius tampa vis labiau priklausomas nuo kelių pagrindinių rinkų. Didžiausia eksporto dalis ir toliau tenka Vokietijai – 2024 metais į šią šalį baldų parduota už 276 mln. eurų, tai yra 2 procentais daugiau nei 2023-aisiais. Paskutinį metų ketvirtį eksportas į Vokietiją siekė 74 mln. eurų – 12 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tačiau kai kuriose rinkose fiksuotas aiškus nuosmukis: Švedijoje –11 proc., JAV –13 proc., Jungtinėje Karalystėje –1 proc., nors paskutinį ketvirtį augimas siekė 6 proc. „YIT Lietuva“ paskutinį 2023-ųjų ketvirtį pardavė 27 proc. daugiau butų nei prieš metus
Kiek geresnė situacija Lenkijoje ir Ispanijoje – čia eksportas augo atitinkamai 12 ir 7 proc. Eksporto plėtra į skirtingas rinkas turi tapti strateginiu prioritetu, nes šiuo metu baldų sektorius pernelyg koncentruotas. Juk trys pagrindinės rinkos – Vokietija, JK ir JAV – kartu sudaro didesnę nei 40 proc. eksporto dalį, todėl tokia koncentracija augina rizikas globalių svyravimų akivaizdoje.
2025 m. pirmąjį ketvirtį situacija keitėsi: kai kurios įmonės jau mato dviženklį augimą vienetais (9–15 proc.), tačiau kainodara išlieka konservatyvi. Tai reiškia, kad finansinis augimas dar neatspindi realios gamybos apimčių plėtros. Tokia strategija – sąmoningas pasirinkimas išlaikyti konkurencingumą, tačiau jos ilgalaikės galimybės ribotos. Negalime iki begalybės taupyti ar „spausti kainos“ – tam tikru momentu tai pradeda veikti prieš mus pačius.
Sektorius taip pat patiria augantį konkurencinį spaudimą iš Azijos gamintojų, kurie po prekybos ribojimų JAV vis aktyviau ieško nišų Europoje. Lietuviškos įmonės konkuruoja ne tik kaina, bet ir efektyvumu, dizainu bei tvarumu. Tačiau tai reiškia būtinybę investuoti – į technologijas, tvarius sprendimus, gaminių asortimento plėtrą. Ne visos įmonės turi tam galimybių be papildomos pagalbos. Kelių transporto paslaugų eksportas mažėjo 3 proc. – ką slepia šis nuosmukis?
Tiekimo grandinių tema – dar viena neatsiejama šio sektoriaus ateities dalis. Geopolitiniai konfliktai, logistinės įtampos, augantys transportavimo kaštai skatina pergalvoti žaliavų tiekimo modelius. Svarstoma grįžti prie vietinių resursų, didinti sandėliavimo pajėgumus, trumpinti tiekimo grandines. Tai – papildomos išlaidos, bet kartu ir investicija į saugumą.
Lietuvos baldų sektorius demonstruoja atsparumą – tai sektorius, kuris sugeba išgyventi, kai kiti griūva. Tačiau išgyvenimas nėra ambicija. Tam, kad sektorius augtų, reikia daugiau nei verslo pastangų. Reikalinga ilgalaikė strategija valstybės mastu – žaliavų politika, stabili mokesčių sistema, tikros inovacijų skatinimo priemonės ir tikslingas švietimo sektoriaus stiprinimas.
Verslas investuoja, plečia gamybą, optimizuoja procesus, ieško naujų rinkų. Bet jeigu tikimės, kad šis sektorius generuos augimą, eksportą, darbo vietas ir pridėtinę vertę, vien jo pastangų nepakaks. Lietuvos baldų eksportas ties augimo riba – ar prasidės proveržis?
Baldų sektorius nebėra tik tradicinė pramonė. Tai sektorius, kuris apima inovacijas, dizainą, žiedinę ekonomiką ir technologinį proveržį. Tam, kad tai realizuotųsi pilna apimtimi, reikia visų – verslo, mokslo ir valstybės – susitelkimo.