Efektyvumo formulė: kaip „Baltisches Haus“ investuoja į ilgalaikę NT vertę

Kai energetikoje vyrauja nestabilumas, reguliaciniai reikalavimai griežtėja, o klimato kaita jau daro įtaką kasdieniams sprendimams, NT turto valdytojams tai reiškia atsakomybę ne tik už kvadratinius metrus, bet ir už tai, kaip jie funkcionuos ilgalaikėje perspektyvoje. Viena didžiausių Lietuvoje prekybinio NT valdytoja „Baltisches Haus“ į šiuos pokyčius žvelgia per strateginio planavimo prizmę – tai sprendimai grįsti skaičiavimais, portfelio vertinimais ir ilgalaike grąža tiek bendrovei, tiek jos klientams.

Reklama

Šiandien ant įmonės valdomų objektų stogų jau įdiegta beveik 3,5 MW galios saulės elektrinių – jos aprūpina 21 objektą, o netrukus jų bus 22. Tokia instaliuota galia leidžia padengti apie 7–9 proc. visos bendrovės sunaudojamos elektros, o kai kuriuose atskiruose objektuose – piko metu – ir visą elektros poreikį. Žinant, kad „Baltisches Haus“ patenka tarp didžiausių elektros energijos vartotojų komercinio NT segmente, šie skaičiai įgyja reikšmingą svorį.

Bendrovei tai yra reali priemonė mažinti priklausomybę nuo svyruojančių energijos kainų ir didinti pastatų energetinį savarankiškumą, kuris ne tik leidžia efektyviau valdyti sąnaudas, bet ir tampa vis aktualesniu kriterijumi nuomininkams, ypač tiems, kurie siekia ESG tikslų.

Ne viena iniciatyva, o nuosekli kryptis

Investavimas į saulės energetiką – tai svari tvarumo krypties dalis „Baltisches Haus“ veiklos strategijoje, kurios ašis yra energetinis efektyvumas. „Efektyvumo ir tvarumo siekis mums nėra atskira iniciatyva – tai strateginė įmonės kryptis, kurią pasirinkome prieš keletą metų ir ja nuosekliai einame“, – sako „Baltisches Haus“ eksploatacijos vadovas Viktoras Lukaševičius.

Jau šešerius metus „Baltisches Haus“ savo objektuose atsisako dujinių šildymo sistemų, keisdama jas šilumos siurbliais. Kasmet bendrovė investuoja po pusę milijono eurų pastatų sistemų atnaujinimui, kurie vykdomi pagal vidinius įmonės standartus, numatant maksimalią sistemų amžiaus ribą bei būtinus efektyvumo parametrus.

Kai CO₂ mažėjimas virsta komerciniu argumentu

e pokyčiai leido įmonei viršyti jau anksčiau nusistatytus strateginius tikslus. iki 2026 m. numatyta sumažinti pirminės energijos sąnaudas 10 proc., tačiau šis rodiklis viršytas jau 2023 metais. 2024 m. duomenimis, pirminės energijos sąnaudos sumažėjo 11,2 proc., elektros – 9,2 proc., o CO₂ emisijos – 13,5 proc. Tokie rezultatai žymi ne pavienius pokyčius, o sisteminį požiūrį, kuris veikia.

Įdiegdama atsinaujinančius energijos šaltinius ir modernizuodama sistemas, įmonė siekia ne tik mažinti pastatų CO₂ pėdsaką, bet ir kurti energetiškai efektyvesnę infrastruktūrą, kuri leistų užtikrinti stabilesnę elektros kainą klientams. Tai sprendimai, kurie stiprina konkurencingumą ir daro įmonės objektus patrauklesnius tiek esamiems, tiek būsimiems nuomininkams.

Šios pastangos tampa aktualesnės, nes kinta ir verslo aplinka. Vis daugiau klientų, prašo patvirtinimo, kad naudojama žalia elektra. Tokius poreikius skatina tiek išorinis reguliavimas, tiek vidiniai ESG rodikliai, kurie tampa svarbia verslo kultūros dalimi. Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą

„Nuomininkai, kuriems šiandien svarbesnis efektyvumas dėl finansinės naudos, po kelerių metų gali jau iš savo tiekėjų sulaukti reikalavimo naudoti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių bei vystyti veiklą energiją taupančiose patalpose. Mūsų patirtis rodo, kad iš esmės efektyvumo siekis atsiperka“, – sako V. Lukaševičius.

Skandinaviška logika – Lietuvos NT vystytojų strategijoje

Kalbant apie naujai statomus pastatus, „Baltisches Haus“ keičia požiūrį į tvarumo sertifikavimą: nuo „BREEAM In-Use“ pereina prie „BREEAM International New Construction“ – viso gyvavimo ciklo analizės. Pasak V. Lukaševičiaus, toks sertifikavimas labiau atitinka ilgalaikę NT valdytojo strategiją ir realius verslo poreikius.

„Sertifikavimo sistemos nuolat kinta, o bandymas palaikyti reitingą „In-Use“ formatu reikalauja dažnų atnaujinimų. Ir tai lemtų mūsų nuomininkų veiklos sutrikdymą. Todėl pasirinkome kitą kelią – vertinti iš karto visą pastato gyvavimo ciklą, kaip tai yra įprasta Skandinavijos šalyse, kurios šioje srityje yra šiek tiek toliau pažengusios nei Vakarų Europa“, – pažymi V. Lukaševičius.

Elektromobilio įkrovimas tampa priežastimi rinktis apsipirkimo vietą

Tvarumo siekis „Baltisches Haus“ projektuose įgyvendinamas ir darnaus judumo srityje. Kartu su partneriais „Ignitis“ šalia savo valdomų objektų bendrovė diegia elektromobilių įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miestuose. Nt investavimas

Šiuo metu yra įrengtos 38 įkrovimo stotelės 16-koje bendrovės objektų visoje šalyje – įgyvendinta apie 60 proc. viso projekto. Per ateinančius metus planuojama įrengti dar 26 stoteles 11-koje objektų. Paprastai viename objekte įrengiamos 2-4 greito arba vidutinio greičio įkrovimo stotelės.

Ši infrastruktūra tampa ne tik papildomu patogumu, bet ir realiu lankytojų traukos veiksniu – apklausos rodo, kad dalis klientų renkasi prekybos vietas, kuriose apsipirkimo metu galėtų įkrauti elektromobilį. Tai ne tik atspindi besikeičiančius vartojimo įpročius, bet ir sustiprina objekto konkurencingumą. Todėl vis daugiau „Baltisches Haus“ objektų pasitinka elektromobilio vairuotojus su įkrovimo vietomis.

Dabarties sprendimai – ateities kriterijams

Didžiausias artėjantis „Baltisches Haus“ iššūkis – senstančių pastatų atnaujinimas, kurio svarbą dar labiau sustiprins ES taksonomijos įsigaliojimas. Nors šiuo metu jos taikymas dar nėra privalomas, vis garsiau kalbama, kad reikalavimai bus įgyvendinami per finansavimo mechanizmus – jei NT portfelis nepateks tarp 15–30 proc. efektyviausių savo segmento pastatų, paskolos taps brangesnės. Pernai sertifikuota mažiau pastatų – šiemet tikimasi augimo

„Turime gan didelį portfelį senesnių pastatų – apie 150 tūkst. kv. m patalpų.Mes investuojame į inžinerines sistemas ir energetinį efektyvumą, bet ateis akimirka, kada atsiremsime į sieną – pastatas bus maksimaliai efektyvus, tačiau jau reikės investuoti į patį pastato atnaujinimą. Todėl galvodami apie ateitį tam ruošiamės iš anksto ir jau atlikome savo portfelio analizę pagal ES taksonomijos kriterijus, norėdami pasižiūrėti, kaip atrodome rinkos kontekste ir ką mums reikėtų pasidaryti iki reguliavimo pradžios“, – kalba V. Lukaševičius. „Baltisches Haus“ planuose – užtikrinti, kad visi valdomi pastatai šiuos kriterijus atitiktų.

Pasak bendrovės eksploatacijos vadovo, pakeliui reikalavimai dar gali keistis kelis kartus, tačiau „Baltisches Haus“ pagrindinė kryptis išliks stabili – siekti vis didesnio energetinio pastatų efektyvumo ir atsparumo reguliaciniams pokyčiams bei plėsti žalios energijos gamybos apimtis. Tai požiūris, kuris kuria vertę ne tik šiandienai, bet ir ilgam laikotarpiui.

Pirmojo būsto įsigijimas – į ką pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį