Kas slypi už viliojančių reklamų socialiniuose tinkluose: vilnietė papasakojo, kaip netikėtai tapo sukčių auka

Apsipirkti per socialinius tinklus dar niekada nebuvo taip paprasta – juose kasdien mirga šimtai reklamų su stilingais papuošalais, drabužiais ar kitomis prekėmis, kurioms neretai siūloma speciali kaina. Tačiau už gražių paveikslėlių ir nuolaidų dažnai slepiasi pavojai. Tuo neseniai įsitikino vilnietė Jūratė, tapusi internetinių sukčių auka. Ji sutiko pasidalinti savo istorija ir taip įspėti kitus.

Reklama

Moteris pasakoja, kad reklamą su nuoroda „Pirkti dabar“ pamatė Instagrame.

„Vis pagalvodavau, kad noriu naujų žiedų, tad reklama pasitaikė pačiu laiku. Svetainė suviliojo savo skelbimu, kad prieš užsidarant parduotuvei vyksta išpardavimas. Kainos mane tikrai sugundė, tačiau nebuvo tokios menkos, kad sukeltų įtarimą“, – pasakoja ji.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė patikima – lietuviškas pavadinimas, gražus išdėstymas, profesionalūs paveikslėliai.

„Jokių įtarimų nebuvo. Užsisakiau, gavau laišką apie užsakymo vykdymą, kitą dieną – laišką, kad siunta išsiųsta. Bet kai jau praėjo 4 dienos ir siuntos negavau, pagalvojau susirasti kontaktus ir paprašyti siuntos numerio. Tuomet į svetainę įeiti jau nebegalėjau, ji buvo blokuota“, – aiškina vilnietė.

Jūratė sako, kad vis dar iki galo nesupranta, kaip tiksliai buvo pavogti jos duomenys, tačiau galiausiai jai teko blokuoti banko kortelę ir el. bankininkystę. Taip pat ji tikina pranešusi apie apgavystę e.policijai ir Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

Nors moteris pati nuolat dirba kompiuteriu, yra girdėjusi daug perspėjimų apie sukčius internete ir net išklausiusi specialius mokymus, ji tikina, kad šį kartą absoliučiai jokio įtarimo nekilo.

Patirtis Jūratei ypač jautri, nes ji šiuo metu pati kuria liofilizuotomis uogomis prekiausiančią elektroninę parduotuvę: „Susimąsčiau, kaip pati turiu elgtis, kad klientas nepabėgtų, bijodamas el. apsipirkimų“.

Jūratė, patyrusi skaudžią patirtį apsiperkant internete, kitiems pataria skirti daugiau dėmesio smulkmenoms ir nepasitikėti vien paviršutiniškais įspūdžiais. „Kiekvienam apsiperkančiam internetu palinkėčiau atidumo ir neskubėjimo. Vis tik reikia įsitikinti, ar pardavėjas vykdo aktyvią komunikaciją – juk beveik visi dabar turi savo paskyras socialiniuose tinkluose. Pažiūrėti, kiek ten yra informacijos. Nors aš irgi skubotai pamačiau, kad mano pasirinktos svetainės paskyroje yra 2000 sekėjų, ir skaičius patiko, daugiau nepaanalizavau. O dabar, kai jau po įvykio nagrinėju, suprantu, kad tie sekėjai yra botai, tinklapyje tėra dvi nuotraukos ir daugiau jokių įrašų, jokios komunikacijos“, – sako ji. Verslo mentorystė

Ekspertai įspėja: tokių atvejų Lietuvoje daugėja

„Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis teigia, kad netikros internetinės parduotuvės – viena dažniausių sukčiavimo taktikų.

„Sukčiai neretai nukopijuoja žinomų parduotuvių dizainą ir logotipus. Dėl to vartotojams tampa sunku atskirti, kur tikras, o kur netikras puslapis. Kartais vienintelis skirtumas būna svetainės adresas arba atsiskaitymo būdai“, – sako jis. Nuo apsaugos nuo sukčių iki geriausių pasiūlymų

Ekspertas išskyrė pagrindinius žingsnius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį apsiperkant internete:

• svetainės adresas (URL) – net menkas raidės ar domeno skirtumas gali reikšti klastotę;
• atsiskaitymo būdai – jei siūlomas tik pavedimas ir nėra įmonės rekvizitų, verta sunerimti;
• kainų realistiškumas – per daug patrauklios kainos dažniausiai rodo sukčiavimą;
• veiklos pėdsakai – ar parduotuvė turi aktyvias socialinių tinklų paskyras, klientų atsiliepimus.

„Rekomenduojame naudoti virtualias korteles ar korteles su limitais, rinktis patikimus atsiskaitymo būdus, naudoti patikimą antivirusinę apsaugą ir prieš perkant pasitikrinti svetainę per tokius įrankius kaip scamadviser.com. Taip pat patartina svetainės adresą vesti ranka, o ne spausti atsitiktines reklamas, naudoti dviejų faktorių autentifikaciją, unikalius slaptažodžius ir tikrinti puslapio atsiliepimus“, – pabrėžia L. Apynis. Valstybė versle – išimtis, o ne taisyklė

Jeigu vis dėlto nutiko taip, kad apsipirkote netikroje svetainėje, kibernetinio saugumo ekspertas pataria kuo skubiau kreiptis į banką, stabdyti mokėjimą, užblokuoti kortelę, pasikeisti slaptažodžius ir pranešti policijai. Sėkmės istorija

„Greitis šioje situacijoje labai svarbus – kuo anksčiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė susigrąžinti prarastas lėšas“, – sako IT ekspertas.

Jis pažymi, kad Lietuvoje tokių kaip Jūratės atvejų daugėja, o prieš didžiąsias šventes ir išpardavimus jų skaičius padidėja net kelis kartus. Todėl apsiperkant internete, kad ir koks viliojantis būtų pasiūlymas, pirmiausia verta sustoti, pasidomėti pardavėju, patikrinti jo veiklą ir tik tada paspausti mygtuką „Pirkti“.

Į pagalbą suburiant stiprią ir motyvuotą komandą – interaktyvūs užsiėmimai