Europoje tiesioginių užsienio investicijų apimtys sparčiai mažėja – vien per pastaruosius metus jos smuko net 60 procentų. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad Lietuva, turėdama aiškius konkurencinius pranašumus ir kryptingai juos išnaudodama, gali sustiprinti savo pozicijas globalioje investicijų rinkoje.
Reklama
Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ verslo plėtros ekspertė Rūta Kriščiūnaitė pristato naujausias pasaulines tendencijas ir šalies galimybes sustiprinti savo pozicijas sparčiai kintančiame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste.
Pasaulio kontekstas: gilėjantis smukimas ir nauji lyderiai
R. Kriščiūnaitė atkreipia dėmesį, kad 2023–2024 m. užsienio investicijos pasaulyje krito 11 procentų, o Europoje – net 58 procentais.
„Tai jau antri metai, kai fiksuojamas ženklus smukimas. Didžiausią poveikį daro geopolitinė įtampa, finansinių srautų mažėjimas iš Vakarų bei įmonių restruktūrizacijos, lėtinančios sprendimus dėl naujų lokacijų.
Tuo metu Šiaurės Amerika išlieka viena ryškiausių laimėtojų: pramonės susigrąžinimo (angl. reshoring) tendencija ir agresyvios skatinimo priemonės lėmė daugiau nei 20 procentų investicijų augimą. Afrikos žemynas taip pat fiksavo 75 procentų šuolį, kurį didžiąja dalimi lėmė vienas itin didelis projektas Egipte. Tačiau net ir be jo Afrika būtų augusi 12 procentų“, – „Tele2 Verslui“ konferencijoje „Žvilgsnis į 2026: tendencijos ir prioritetai verslui“ sakė ekspertė.
„Mega“ projektų era: 1 procentas projektų generuoja 44 procentų investicijų
R. Kriščiūnaitė pabrėžia aiškią globalią tendenciją – ryškiai išaugo „mega“ projektų reikšmė.
Nors jie sudaro tik 1 procentą visų projektų, jų investicinė vertė siekia 44 procentus. Investicijos koncentruojasi į strategines industrijas: dirbtinį intelektą, duomenų centrus, puslaidininkius, elektroninę prekybą ir elektromobilius.
Reklama
Europa, nors ir susiduria su geopolitiniais iššūkiais, didina pozicijas šioje kategorijoje – per penkerius metus jos dalis „mega“ projektuose išaugo nuo 13 iki 22 proc.
Keičiasi ir investicijų struktūra: nors projektų skaičius mažėjo maždaug 23 procentais, o darbo vietų – apie 14 procentų, investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX) išaugo net 45 procentais, todėl investicijų vertė vis rečiau matuojama vien darbo vietų skaičiumi.
Lietuvos pozicija: regiono lyderė aukštos pridėtinės vertės projektuose
„Pagal projektų skaičių esame laiminti šalis, tačiau svarbiausia – projektų kokybė: Lietuva toliau pritraukia daugiausiai darbo vietų 1 tūkst. gyventojų VRE regione aukštos pridėtinės vertės funkcijose.
Pagal ilgalaikes investicijas (CAPEX) Lietuva patenka į regiono trejetuką, nusileisdama tik Vengrijai ir Slovakijai, kurios stipriai integruotos į baterijų ir automobilių pramonę bei turi artimą bendradarbiavimą su Kinija“, – sako R. Kriščiūnaitė.
Konkurencingumas – raktinis žodis ateinantiems metams
Lietuva reikšmingai gerina savo pozicijas konkurencingumo reitinguose. Šiemet šalis pakilo į 21 vietą, devyniomis pozicijomis aukščiau nei pernai, aplenkdama tokias valstybes kaip Izraelis ar Jungtinė Karalystė. Rūtos teigimu, tai lėmė žmonių ir verslo adaptyvumas. Karjeros permainų laikotarpis
„Investuok Lietuvoje“ atstovė pabrėžia, kad ateities proveržį lems keturios strateginės kryptys:
1. Aukštosios technologijos – norint pasiekti Šiaurės šalių lygį, Lietuvai reikės 26 tūkst. papildomų specialistų ir sisteminių pokyčių švietime, migracijoje ir rekvalifikacijoje.
3. Pramonės transformacija – didžiausias iššūkis išlieka darbo našumas. Lietuva nuo Suomijos atsilieka kelis kartus, o pasivijus šalies BVP augtų papildomais 6 procentais.
4. Žaliasis pranašumas – Lietuva jau įveikė 76 procentus kelio link 2030 m. tikslo visiškai apsirūpinti žaliąja energija; šį rodiklį šalis gali pasiekti jau 2028 m.
Aptardama proveržio „kibirkštėlę“, R. Kriščiūnaitė išskiria tris laukiamas kryptis: didelio masto (angl. hyperscale) duomenų centrus, žaliąją energetiką, kuri tampa būtina dirbtinio intelekto industrijai, ir gynybos pramonę, kurioje Lietuva siekia auginti vietines kompetencijas bei pritraukti globalius žaidėjus, tokius kaip „Rheinmetall“.