Nelaimingų atsitikimų darbe protrūkis: kaip galima užkirsti kelią nelaimėms?

Praėjusią savaitę Valstybinė darbo inspekcija (VDI) iš įmonių gavo pranešimus, kad įvykių darbe metu buvo sunkiai pakenkta net 8 darbuotojų sveikatai. Penki iš šių atvejų susiję su kritimu iš aukščio arba paslydus.

Reklama

„Blogiausia, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Visi minėti įvykiai kol kas yra tiriami, bet norime tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priminti, kad rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Pastarosiomis dienomis vyravęs didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą ir darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti su tuo susijusias rizikas ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė.

VDI atkreipia darbdavių dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti realių pavojų poveikio darbuotojams statybvietėje sumažinimą, vertinant riziką reikia numatyti visas galimas pavojingas situacijas ir rizikas bei įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos, ir atsižvelgiama į jau priimtas (įrengtas) saugos priemones būtų vykdoma nuolatinė stebėsena – ar pakanka esamų saugos priemonių, ar reikia papildomų, ar galbūt visai naujų.

Darbų aukštyje rizika ir rekomendacijos

Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. Per paskutiniuosius 5 metus tai sudaro 16–22 % visų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Todėl labai svarbu dirbant aukštyje visada įvertinti riziką, užtikrinti tinkamą aplinką ir naudoti reikiamas apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemones:

• įsitikinti, kad pastoliai yra tvarkingi ir stogo danga tvirta, įvertinti kopėčių ar kitų paaukštinimo priemonių patikimumą, stabilumą ir tinkamumą;
• esant poreikiui aptverti stogo kraštus ir įsitikinti, kad darbuotojai tinkamai naudoja išduotus apraišus vykdydami darbus ant stogų;
• pasirūpinti angų, perdangų, lifto šachtų tinkamu aptvėrimu.

VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, valant pastatų langus.

Dėl saugių darbo sąlygų atliekant statybos darbus išsamesnę informaciją galite rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje, rubrikoje Metodinės rekomendacijos, taip pat paspaudę šias nuorodas: Saugesni statybos darbai, Metodinės rekomendacijos statinio saugos ir sveikatos koordinatoriams, Rizikos vertinimas statybvietėse.

Darbo per karščius rizika ir rekomendacijos

Dirbant karštyje, pakyla odos temperatūra, ypač atvirų, neuždengtų drabužiais vietų, išsiplečia odos kraujagyslės, pablogėja organizmo aprūpinimas deguonimi, pasunkėja širdies darbas, krenta arterinis kraujospūdis. Aukšta oro temperatūra gali sukelti organizmo perkaitimą, kuris pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu, mirgėjimu akyse, širdies plakimais, pykinimu, vėmimu.

Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo. Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. Karštyje dažniausiai dirba žemės ūkio, šiltnamių darbuotojai, statybininkai, kelininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai, kalviai, liejyklų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų darbuotojai, stiklo, keramikos, plytų, gamintojai.

Išsamiau apie saugų darbą per karščius galite paskaityti VDI pranešime arba rekomendacijose, bet visada svarbu atsižvelgti šiuos keturis aspektus:

• leistina temperatūra darbo vietoje;
• tinkama apranga;
• papildomos pertraukos;
• atsakingas skysčių vartojimas.

VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu +370 5 213 9772.