Paskelbta
1 mėnuo prieš-
Bankas „OP Corporate Bank” prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,5%. Kitąmet augimas paspartės iki 3%. Per dešimtmetį gyventojų perkamoji galia išaugo 55%, pramonės gamybos apimtys didėjo 57%. Aktyvus vidaus vartojimas palaikys ir kitų metų augimą, kol pramonė laukia eksporto rinkų atsigavimo.
Sparčiau nei kaimynės, lėčiau ne pernai
„Lietuvos ekonomika šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, nors augimas šiek tiek lėtesnis nei praėjusiais metais, kai BVP didėjo 2,7%. Vis dėlto tai puikus rezultatas, turint omeny, kad įsigaliojo didesni JAV muitų tarifai, sutrikdę tarptautinę prekybą, visus metus mažėjo pramonės gamybos apimtys”, – sakė Joona Widgren, „OP” grupės vyresnysis ekonomistas, pristatydamas ekonomikos apžvalgą.
Lyginant su rugsėjį skelbta prognoze, bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3% iki 2,5%, o kitų metų paliko nepakeistą (3%).
Metinė infliacija šiemet turėtų siekti 3,5%, kai pernai kainos augo 2,1%. Pasak banko ekonomistų, kitąmet kainų didėjimas išsilaikys ties 3% riba.
Blogiausias Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) muitų tarifų scenarijus šiemet neįvyko. Vasarą įvesti muitai – didesni nei galiojo pastaraisiais metais. Vis dėlto jie mažesni nei baimintasi pavasarį. Šiuo metu tarptautinės prekybos padėtis daug ramesnė, lyginant su pirmąja metų puse.
Perkamoji galia – aukštumose
Namų ūkių finansinė padėtis toliau gerėja. Perkamoji galia šiemet toliau augo Lietuvoje ir Latvijoje, Estijoje – mažėjo. Verslo bankas „OP Corporate Bank“ skolina 15 mln. Eur „Hesburger“ plėtrai
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo 55% – tai vienas sparčiausių augimų Europoje ir geriausias rezultatas per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Jį lemia itin spartus atlyginimų didėjimas bei stipresnis šalies ekonomikos augimas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis”, – teigia Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank” Lietuvos filialo vadovė.
Per šį laikotarpį Latvijos gyventojų perkamoji galia išaugo 38%, o Estijos – tik 20%.
Gyventojų nuotaikos vėl gerėja
Šiuo metu gyventojų nuotaikos atsigauna visoje trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas gerokai stipresnis nei Estijoje ir Latvijoje, taip pat jis aukštesnis už Europos vidurkį (Europos Sąjungos išankstinis vidurkis -13,6 balo, Lietuvoje +3,1 balo).
Metų viduryje Lietuvos gyventojų nuotaikos buvo suprastėjusios, bet rudenį vėl atsigavo ir šiuo metu toliau viršija ilgametį vidurkį.
Skaičiavimai rodo, kad privatus vartojimas turi erdvės augti visose trijose Baltijos šalyse –pastaraisiais metais jis išliko mažesnis už tendenciją. Tai rodo, kad nepaisant teigiamo nusiteikimo, gyventojai linkę atsargiau leisti pinigus ir dalį augančių pajamų pasilieka kaip saugumo garantą. „OP Corporate Bank“ Lietuvoje didino finansavimą verslui iki 1,6 mlrd. Eur
„Gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis leidžia tikėtis nuosaikaus vartojimo augimo, prie kurio kitąmet prisidės ir II pakopos išankstinės išmokos. Vis dėlto daugeliui gyventojų būtų racionalu dalį šių lėšų nukreipti į ilgalaikį investavimą, o ne į vartojimą – Lietuvos gyventojai vis dar turi santykinai nedidelį finansinio turto portfelį, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Todėl ilgalaikis kapitalo kaupimas tampa svarbia tvaraus ekonomikos augimo ir asmeninio finansinio stabilumo prielaida”, – pastebi L. Iržikevičienė.
Pramonėje šiemet – stabtelėjimas
Lietuvos pramonės nuotaikos – ne tokios pozityvios kaip gyventojų. Šiemet pramonės gamybos apimtys traukėsi. Tarp Baltijos šalių jos augo tik Latvijoje, Estijoje – svyravo ir šiuo metu yra panašiame lygyje kaip metų pradžioje. „OP Corporate Bank“ prognozuoja ekonomikų susitraukimą Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje – nedidelį augimą
„Lietuvos gamybos apimtys šiuo metu yra maždaug tokios kaip pernai rudenį. Praėjusių metų pabaigoje pramonė augo itin sparčiai, o per šiuos metus laipsniškai mažėjo”, – pastebi J. Widgren.
Pasak ekonomisto, Lietuvos pramonės gamyba per dešimtmetį išaugo 57%. Tai beveik dvigubai daugiau nei Latvijos (31%) ir beveik trigubai nei Estijos (18%).
„Lietuvos gamybos verslus galima pasveikinti su tokiu sparčiu augimu ir gebėjimu prisitaikyti prie pasaulinės paklausos – ne kiekvienai šaliai tai pavyksta. Tokios atvirtos ekonomikos, kokia yra Lietuva, smarkiai priklauso nuo tarptautinės prekybos tendencijų”, – pastebi ekonomistas.
Latvijoje ir Estijoje – vėl augimas
„OP” ekonomistas prognozuoja, kad po kelerių metų recesijos šiemet Latvijos ir Estijos ekonomikos sugrįš į augimo kelią. Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Prognozuojama, kad Latvijos BVP šiemet augs 1%, o kitąmet 2,5%. Infliacija kaimyninėje šalyje šiemet sieks 3,5%, o kitąmet sumažės iki 2%. Kitais metais ekonomiką palaikys vidaus paklausa, augs ir eksportas.
Estijos BVP šiemet augs 0,5% ir 2,5% kitąmet. Vis dėlto šalyje išlieka aukšta infliacija: 5,3% šiemet ir 3,5% kitąmet. Ekonomikos augimą skatins fiskalinė politika, ji augins ir valstybės deficitą.
„OP Corporate Bank” Lietuvoje didino pajamas ir paskolų portfelį iki 1,7 mlrd. Eur
Vairuotojų krizė Europoje: didžiausia grėsmė tiekimo grandinių stabilumui
„OP Corporate Bank“ suteikė 20 mln. eurų finansavimą „Gijoms“ – apyvartinio kapitalo sprendimas padės efektyviai valdyti rizikas ir užtikrinti veiklos tęstinumą
„OP Corporate Bank“: ekonomika augs sparčiau – po 3% šiemet ir kitąmet, bet šalies konkurencingumas mažėja
„Girteka Group“ toliau investuoja į plėtrą – skolinasi 173 mln. Eur iš „OP Corporate Bank“
„OP Corporate Bank“ Lietuvoje didino finansavimą verslui iki 1,6 mlrd. Eur
„OP Corporate Bank“ sumažino Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2%, lemtingi bus ES ir JAV derybų rezultatai
„OP Corporate Bank“ komunikacijos partneriais pasirinko agentūrą „Chestnut“
„OP Corporate Bank“: kritiniuose sektoriuose ES importas iš Kinijos auga, priklausomybę siekiama mažinti


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...