„OP Corporate Bank“ prognozuoja ekonomikų susitraukimą Lietuvoje ir Estijoje, Latvijoje – nedidelį augimą

Didžiausiai Suomijos finansų grupei „OP Financial Group” priklausantis verslo bankas „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 1,5 proc. Kitąmet ji atsigaus ir augs 2,5 proc. Metinė infliacija šiemet turėtų siekti 9 proc., tuo tarpu kitąmet sumažėti iki 3 proc.

Reklama

„Lietuvos ekonomiką palaiko gerėjanti namų ūkių perkamoji galia, nes sparčiai auga atlyginimai, o infliacija mažėja. Taip pat ekonomiką stiprina valstybės investicijos, finansuojamos iš Europos Sąjungos paramos paketo. Vis dėlto tai neatsveria susilpnėjusių eksporto rinkų ir kritusios pramonės gamybos, dėl ko šiemet prognozuojame bendrą ekonomikos susitraukimą“, – sako Joona’s Widgren, „OP Financial Group“ ekonomistas.

Latvija – vienintelė Baltijos šalis, kurioje grupės ekonomistai šiemet tikisi 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Kitais metais Latvijos ekonomika turėtų augti 3 proc. Praėjusiais metais Latvijos ekonomika augo 2,8 proc., o šių metų antrąjį ketvirtį išliko stagnacijoje.

Antrąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP traukėsi 2,9 proc., o prie to labiausiai prisidėjo nuosmukis energetikos, miškininkystės ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Prognozuojama, kad Estija šiuos metus turėtų baigti 1 proc. BVP nuosmukiu, o 2024 m. šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Baltijos šalyse ir toliau fiksuojamas infliacijos sulėtėjimas. „OP Financial Group“ ekonomistų skaičiavimais, 2023 m. pabaigoje infliacijos lygis Lietuvoje ir Estijoje turėtų siekti 9 proc., o Latvijoje – 8,5 proc. Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje infliacija siekė 6,2 proc., tam didžiausią įtaką turėjo maisto, automobilių, farmacijos prekių kainų augimas, o krentančios energijos kainos mažino infliaciją.

Pasak J. Widgren, Baltijos šalys vis dar išgyvena ekonomikos sulėtėjimo periodą, pavyzdžiui, Estijos ekonomika traukėsi jau šešis ketvirčius iš eilės. Visų šalių ekonomiką slegia kritęs eksportas ir sumažėjusios mažmeninės prekybos apimtys. Vis dėlto infliacija sparčiai mažėja, o perkamoji galia atsigauna dėl atlyginimų kilimo visose šalyse, nors Estijoje šis atsigavimas gali būti kiek lėtesnis.

Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria visos Baltijos šalys, darbo rinka visur išlieka gana stipri. Estijoje nedarbo lygis antrąjį 2023 m. ketvirtį siekė 6,7 proc. Lietuvoje nedarbo lygis – aukščiausias iš visų Baltijos šalių, o Latvijoje po staigaus kritimo pirmąjį metų ketvirtį vėliau nedarbo lygis stabilizavosi ir laikosi panašiame lygyje kaip Estijoje. Atlyginimai toliau augo visose šalyse, jų augimas – spartesnis nei infliacija.