Sekite naujienas

Finansai

Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

Paskelbta

-

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.

Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc. didesnis nei 2022 m. pabaigoje, kai energetikos kainos Europoje pasiekė neregėtas aukštumas, o nuo 2023 m. kovo pakilo 4,5 proc. Oficialūs BVP duomenys, kurie yra pateikiami su pavėlavimu, rodo, kad Lietuvos ekonomika stagnuoja: ketvirtą 2023 m. ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis siekė +0,1 proc. atmetus kainų augimą.

Reklama:

Vasarinės padangos - Pirkitpadangas.lt

Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo eksporto, tad daugelis jos atsigavimą sieja su eksportu ir pramone – ir tam yra pagrindo. EK apklausos rodo, kad pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis euro zonos pramonėje pastaruoju metu stabiliai mažėja: šių metų kovą atsargos euro zonos pramonėje nukrito į žemiausią lygį nuo 2022 m. liepos. Šis indikatorius turi stiprų ryšį su Lietuvos pramonės gamybos apimtimis: kuo mažesnis yra atsargų lygis euro zonos pramonėje, tuo geresni yra Lietuvos pramonės rodikliai. Kritęs pagamintos produkcijos atsargų lygis skatina euro zonos gamintojus iš naujo didinti gamybos apimtis, o tai Lietuvos pramonei reiškia naujus eksporto užsakymus.

„Citadele“ banko ekonomistų komanda šiemet Lietuvai numato 2 proc. ekonomikos augimo tempą. Manome, kad iš 2023 m. antrąjį pusmetį prasidėjusios stagnacijos šiemet šalies ekonomika pereis į augimo trajektoriją. Tačiau ekonomikos augimą siejame ne tik su eksporto ir pramonės atsigavimu – matome dar vieną svarbų komponentą, vidaus vartojimą, kuris šiemet temps Lietuvos ekonomiką į viršų.

Oficialūs duomenys jau dabar rodo, kad Lietuvos vidaus vartojimas po truputį stiprėja. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje auga trečią mėnesį iš eilės, o švelnus vidaus vartojimo atsigavimas prasidėjo nuo 2023 m. gruodžio. Šių metų pradžia buvo išties pozityvi: vasarį metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas Lietuvoje paspartėjo iki 1,6 proc. (skaičiuojamas 3 mėn. slankusis vidurkis), o vartojimo tendencijos gerėja tiek maisto (t.y., pirmo būtinumo), tiek ir ne pirmo būtinumo segmentuose. Mažmeninė prekyba maisto produktais vasarį jau augo 1,6 proc., o ne maisto produktais – 4,2 proc. Abiejuose segmentuose vartojimo tendencijos akivaizdžiai gerėja.

Pgrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas. Prasidėjus energetikos kainų šokui, 2022 m. trečią ir ketvirtą ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia traukėsi atitinkamai 8 ir 5,5 proc. Tačiau darbo užmokesčiui toliau augant ir nukritus energetikos kainoms, 2023 m. pabaigoje jau turėjome visai kitokią situaciją: trečią ir ketvirtą 2023 m. ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia augo atitinkamai 5,5 ir 8,9 proc. Manome, kad gyventojų perkamoji galia augs ir šiemet. Prognozuojame, kad 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija sieks 1,7 proc., o tai lems tolesnį vidaus vartojimo augimą Lietuvoje.

Panašu, kad artimiausiu metu vidaus vartojimo atsigavimo tempas Lietuvoje toliau stiprės – tai rodo stiprus ryšys tarp Lietuvos vartotojų lūkesčių ir vidaus vartojimo augimo. Mūsų skaičiavimai rodo, kad prasidėjus vartotojų lūkesčių atsigavimui, po 7 mėnesių su 74 proc. tikimybe turėtų prasidėti ir vidaus vartojimo pagerėjimas – iš esmės tą matome dabar. Kovą Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. liepos, todėl ir matome tolesnį Lietuvos vidaus paklausos stiprėjimą.

Galiausiai, nereikėtų pamiršti ir bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje. Tai itin aktualu Lietuvai, nes čia didžioji dalis paskolų yra išduodama su kintamomis palūkanomis. Naujausios prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas nuo birželio, ir šiemet jas sumažins 3 kartus. Tai – gera naujiena Lietuvos vartotojams, kadangi mažėjanti paskolų įmokų našta dar labiau skatins gyventojų perkamosios galios augimą ir vartojimo atsigavimą.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas

Naujienos

Startuoliai19 val prieš

IT egzaminas prasidėjo: startuoliai kviečia nemokamai atnaujinti technologijų žinias

Penktadienį, gegužės 17 dieną, startuoja visuotinis IT egzaminas – išskirtinis dėmesys šiemet skiriamas dirbtiniam intelektui ir kibernetiniam saugumui. IT egzaminą...

Verslas1 d. prieš

Lietuvos oro uostai ruošiasi naujo terminalo startui ir esamų erdvių pertvarkoms: skirtingiems keleivių poreikiams ieškomi maitinimo paslaugų teikėjai

Lietuvos oro uostai skelbia tarptautinį nuomos konkursą, jo tikslas – pritraukti profesionalų skirtingų formatų maitinimo paslaugų veiklą vykdantį operatorių, kuris...

Verslas2 d. prieš

Aurelijus Šveikauskas. Naujoji pramonės revoliucija. Kaip paspartinti inovacijų diegimą įmonėse

Skaitmeniniai bankai stumia iš rinkos institucinius bankus, sutelktinio finansavimo platformos rimtai konkuruoja su patyrusiais investuotojais ir skolintojais, o dirbtinis intelektas...

Nekilnojamas turtas2 d. prieš

Ieškote būsto Ispanijoje? NT specialistė įvardijo 12 priežasčių, kodėl verta rinktis Esteponos miestą

Lietuviams šluojant nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, dažnai susiduriama su esminiu klausimu – kurį šios šalies regioną pasirinkti? Ispanijoje nekilnojamojo turto eksperte...

Verslas2 d. prieš

„Avia Solutions Group“ obligacijomis pasiskolino 300 mln. USD

„Avia Solutions Group“ aviacijos įmonių grupė išplatino 300 mln. USD vertės obligacijų emisiją. Įmonė skolinasi 5 metams už 9,75 %...

Verslo Vikingai

Technologijos2 mėnesiai prieš

Kriptovaliutų mokėjimų surinkimo paslaugos verslams: teisinių iššūkių rinkoje daug, bet požiūris vis pozityvesnis

Apie kriptovaliutų mokėjimus tikrai esate girdėję, o tai šiandien ypač aktyviai naudojama ir verslo sektoriuje. Įmonės „CoinGate” bendraįkūrėjas ​​Dmitrijus Borisenka...

Verslo vikingai2 mėnesiai prieš

Sėkmingą šakočių ir autentiškų gardėsių verslą įkūrusi Sandra atskleidžia: „Versle galima suklysti, galima padaryti daug klaidų, bet nepavyksta tik tiems, kurie nebando.”

Visą gyvenimą meilę maistui ir įvairių skanumynų gaminimui jautusi Sandra Riepšienė, prieš 13 metų nusprendė pabandyti įgyvendinti svajonę ir kartu...

Dirbtinis intelektas3 mėnesiai prieš

Generatyvinis dirbtinis intelektas: pagalba ar grėsmė visuomenei?

Įvairūs  dirbtinio intelekto įrankiai šiandien vis aktyviau naudojami įvairių organizacijų ir specialistų, siekiant pagreitinti, efektyvinti įvairius darbo procesus. Visgi, netrūksta ...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai4 mėnesiai prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |