Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Dauguma žmonių sėkmę mato kaip tiesų kelią, panašiai kaip pieštuku nubrėžtą liniją per mokyklinį sąsiuvinį: nuo taško A iki taško B. Atrodo paprasta — turi svajonę, dirbi, pasieki. Tačiau tikrovėje net ir didžiausių pasiekimų istorijos labiau primena kreivų takelių tinklą, kuriame gausu netikėtų posūkių, abejonių, klaidų, sėkmių, nelaimių ir bandymų iš naujo.
Vis dėlto mitai apie sėkmę laikosi nepaprastai tvirtai. Jie perduodami iš kartos į kartą, kartojami socialiniuose tinkluose, o kartais — net mokyklose ar darbo kabinetuose. Ir jie formuoja mūsų lūkesčius taip stipriai, kad daug žmonių net nepastebi, kaip patys įstringa tarp šių klaidingų įsitikinimų.
Štai svarbiausi sėkmės mitai, kuriais vis dar tiki daugelis, ir kodėl jie dažnai pakiša koją.
Vienas populiariausių pasakojimų — kad sėkmė yra greitas procesas. Tarsi pakanka geros idėjos ar tinkamo momento, ir viskas staiga ima slysti iš rankų tik į gerąją pusę.
Užtenka atsidaryti „Instagram“ ir matyti jaunuolius su automobiliais, kurių net neįmanoma įsigyti per vieną atlyginimą, ar neaišku iš kur atsiradusias keliones po pasaulį. Dalis tų istorijų tiesiog nutyli tai, kas nematoma už kadro: kelias, kuris užtruko metų metus. Nesėkmės, kurios niekada nebuvo paviešintos. Darbą, kurio nesiūlo „gražūs paveiksliukai“.
Realybėje greita sėkmė yra labiau išimtis nei taisyklė. Daug dažniau sėkmė yra ilgas darbas, nuoseklios pastangos, dažnai — labai nuobodžios.
Jeigu žmogus pradeda su realistišku požiūriu, jam lengviau išlikti kelyje. Tie, kurie tikisi greitos pergalės, ima galvoti, kad nesėkmės reiškia „kažką negerai su manimi“. Bet dažniausiai tai reiškia tik tiek, kad procesas trunka ilgiau.
Visi žinome žmonių, kurie galbūt turi iš prigimties talentą — matematikai, sportui, muzikai. Tačiau vien talentas retai tampa karjera. 5 didžiausi mitai apie mini automobilius
Garsus sporto treneris Billas Walshas yra sakęs: „Talentingi žaidėjai lygoje neišsiskiria. Išsiskiria tie, kurie dirba daugiau nei leidžia jų talentas.“
Talentas be įgūdžių yra kaip naujas automobilis be ratų — gražus, bet niekur nenuveš. Lietuvoje taip pat daug istorijų, kai gabus jaunimas pradingsta ne dėl to, kad neturi potencialo, bet dėl to, kad neturi įpročių:
Sėkmė dažniausiai kyla ne iš talento, o iš sistemingo darbo. Kasdienio. Net tada, kai nenori.
Romantiška idėja — būti tokiu geru, kad pasaulis pats tave pastebės. Tačiau realybėje pasaulis užsiėmęs savo reikalais. Niekas neateina ieškoti tų, kurių nežino.
Tai nereiškia, kad reikia rėkti, rodyti save arba būti arogantiškam. Bet sėkmingi žmonės dažniausiai moka:
Savo ruožtu tie, kurie sėdi kampe, bet tiki, kad „gerus pastebi“, dažnai lieka nepastebėti visam gyvenimui.
Taip, sėkmei kartais reikia šiek tiek laimės. Bet laimė dažnai ateina kaip rezultatas, o ne kaip priežastis. Kai žmogus dirba, mokosi, susipažįsta su žmonėmis savo srityje, kuria projektus, bando, taiso klaidas — jis didina tikimybę, kad „atsiras proga“. Laimė dažnai yra matematinė: kuo daugiau bandymų, tuo didesnė tikimybė pataikyti. Ir atvirkščiai: tie, kurie daro mažai, turi mažą šansą.
Šis mitas labai paplitęs tarp žmonių, kurie mėgsta galvoti: „Aš pats viską pasiekiau.“ Tačiau tiesa tokia, kad beveik kiekviena didelė sėkmė turi komandą, palaikymą, žmones, kurie padėjo, tikėjo, paskolino, patarė, atvėrė duris.
Sėkmė yra socialinis procesas. Daugelis sėkmingų žmonių net neslepia, kad svarbiausiame taške jiems pasitaikė vienas ar keli žmonės, kurie padėjo pakelti kartelę.
Vienatvėje galima sukurti idėją, bet įgyvendinti ją visą — retai įmanoma. Ekspertas paaiškino, kaip išrinkti telefoną tėvams
Verslo knygos mėgsta rizikos romantiką. Tačiau rizika be strategijos yra tiesus kelias į finansines duobes, o kartais — ir bankrotą. Sėkmingi žmonės dažniau pasižymi ne rizikos troškimu, o rizikos valdymu:
Rizika yra sėkmės dalis, bet ji turi būti apskaičiuota. Drąsa nereiškia šuolio be parašiuto — greičiau tai šuolis, kuriam parašiutą patikrini tris kartus.
Tai bene pavojingiausias mitas. Daug žmonių mano, kad kai pagaliau pasieks tikslą — atsidarys durys į kitą jausmų pasaulį: ramybės, pasitikėjimo, prasmės.
Tikrovė kitokia. Dažnai sėkmė tik dar labiau padidina spaudimą:
Sėkmė gali suteikti galimybių, bet ne visada suteikia prasmę. Prasmę suteikia kryptis, kurią renkiesi, ne tik rezultatai. Populiariausi mitai apie būsto paskolos refinansavimą
Amžiaus mitai yra keisti. Vieni galvoja, kad „viskas turi įvykti iki 30“, kiti — kad „po 40 nebėra ko pradėti“. Tačiau realybė nuolat paneigia abu kraštutinumus:
Amžius nėra kriterijus. Kriterijus — kiek laiko realiai skiri savo tikslams ir kokius įgūdžius per tą laiką išsiugdai.
Dėl dviejų priežasčių. Paneigė mitus apie būsto paskolas
Pirma — jie paprasti. Žmonėms patinka aiškios istorijos. Toks yra mūsų mąstymo būdas.
Antra — jie patogūs. Mitai leidžia galvoti, kad sėkmė yra kažkas išorėje: laimė, talentas, jaunystė, genai. Ir tai nuima atsakomybės naštą.
Tačiau kai mitai nukrenta, lieka tas, kas ir svarbiausia: pasirinkimai, įpročiai, veiksmai.
Jei mitai neveikia, reikia kitokios realybės. O ji tokia:
Sėkmė yra daugiau kaip maratonas nei sprintas. Ir tai yra gera žinia — nes sprintą laimi greičiausi, o maratoną — ištvermingiausi.
Kai nusiimame išgalvotus pasakojimus, lieka daug realesnis, žemiškas, bet patikimas vaizdas. Jis galbūt nėra toks blizgus kaip socialinių tinklų įrašai, bet jis yra tikras.
O tikroje žemėje lengviau vaikščioti. Ir svarbiausia — tikroje žemėje tikrai įmanoma pasiekti savo tikslų. Mitai ir tiesa apie finansinius sukčius



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--

„Luminor“ duomenimis, vidutinė suteiktos būsto paskolos suma per metus išaugo beveik 22 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį viršijo 146 tūkst....
Vilma Fairclough paskirta „Bite Latvija“ generaline direktore. Ji vadovaus vienos svarbiausių Latvijos telekomunikacijų bendrovių augimui.
EPEX SPOT ir ECC pradėjo kitos paros bei einamosios paros aukcionų paslaugas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, užbaigdamos pilną neatidėliotinų elektros...
Tyrimas rodo, kad 6 iš 10 18–29 metų žmonių per pastaruosius šešis mėnesius bent kartą naudojosi DI kalbėdamiesi ar ieškodami...
„Jaunimo linija“ spalį skelbia emocinės sveikatos mėnesiu. Nacionalinė akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ kviečia daugiau dėmesio skirti emocinei sveikatai ir žmogiškam...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...