„Schaeffler“ naikins 3 460 darbo vietų: ką Vokietijos automobilių krizė reiškia eksportuotojams?

Vokietijos automobilių pramonės tiekėja „Schaeffler“ lapkričio 3 d. paskelbė naują restruktūrizavimo programą. Įmonė planuoja sumažinti 3 460 darbo vietų Europoje, iš jų apie 2 660 Vokietijoje, ir uždaryti penkias gamybos vietas, keturias iš jų Vokietijoje. Nuo 2030 m. tikimasi kasmet apie 300 mln. eurų finansinio efekto, o vienkartinės pertvarkos sąnaudos prognozuojamos apie 480 mln. eurų. Lietuvos verslui tai svarbus Europos automobilių sektoriaus paklausos ir konkurencingumo signalas, bet ne įrodymas apie konkrečių Lietuvos užsakymų sumažėjimą.

Kodėl gamintojas mažina veiklą?

„Schaeffler“ oficialiai nurodo silpną vidaus degimo variklių automobilių paklausą, lėtesnį nei tikėtasi elektromobilių rinkos augimą ir didelius gamybos kaštus Europoje. Be to, įmonė siekia sumažinti valdymo sudėtingumą bei optimizuoti perteklinius pajėgumus. Pertvarka numatyta 16 Europos vietų, o dalis darbo vietų susijusios su tyrimais ir plėtra, ne vien gamyba. Tai rodo, kad pokyčiai veikia tiek gamyklų darbuotojus, tiek aukštesnės kvalifikacijos specialistus. Tačiau planas dar turi būti įgyvendintas, o atleidimų grafikas ir poveikis konkretiems padaliniams priklausys nuo konsultacijų bei praktinių sprendimų.

Ką tai reiškia Lietuvos tiekėjams?

Lietuvos įmonės gali dalyvauti Europos automobilių gamybos grandinėse tiekdamos metalo gaminius, elektroniką, pakuotes, transporto ar inžinerines paslaugas. Jeigu užsakovai mažina gamybą, mažėja užsakymų stabilumas, o tiekėjai gali patirti spaudimą mažinti kainas. Tačiau naujienoje nėra įrodymų, kad būtent „Schaeffler“ jau būtų sumažinusi konkrečias Lietuvos sutartis. Todėl redakcinei analizei tinka galimo poveikio scenarijai, o ne teiginiai apie patvirtintus nuostolius. Eksportuojančiam verslui naudinga suprasti, kokią pardavimų dalį sudaro automobilių sektorius ir kiek klientų jame yra tarpusavyje susiję.

Kaip apsisaugoti nuo vieno sektoriaus svyravimų?

Pirmas žingsnis – klientų ir užsakymų koncentracijos analizė. Jei du dideli pirkėjai generuoja pusę visų pardavimų, jų gamybos mažėjimas gali greitai paveikti apyvartinį kapitalą. Antras – produktų ar paslaugų pritaikymas kelioms pramonės šakoms. Pavyzdžiui, metalo apdirbimo įmonė gali įvertinti, ar turima technika tinka energetikos, geležinkelių, medicinos įrangos ar kitų sektorių užsakymams. Trečias – atsargus investicijų planavimas: įrenginio atsipirkimas, grįstas vieno kliento prognoze, tampa pažeidžiamas pakitus rinkai. Diversifikacija kainuoja, tačiau gali sumažinti vieno užsakovo riziką.

Ar restruktūrizavimas reiškia silpną visą Vokietijos ekonomiką?

Vienos bendrovės sprendimas nėra visos šalies ekonomikos statistika. Automobilių pramonė susiduria su specifiniais veiksniais: reguliavimo pokyčiais, technologijų perėjimu, Kinijos konkurencija ir vartotojų paklausa. Tuo pat metu kiti Vokietijos sektoriai gali veikti geriau. Todėl Lietuvos eksportuotojams svarbu ne automatiškai sumažinti visos Vokietijos rinkos prognozes, o išskirti konkrečius klientus bei produktų grupes. Prasminga stebėti tiek naujų automobilių registracijas, tiek automobilių gamintojų užsakymus, tiek komponentų tiekėjų finansinius rezultatus. Tik tokia visuma leidžia daryti tikslesnes išvadas.

Kuo skiriasi darbo vietų mažinimo planas ir jau atlikti atleidimai?

„Schaeffler“ pranešimas apibūdina būsimą pertvarkos programą. Teisiškai ir praktiškai ji gali apimti konsultacijas su darbuotojų atstovais, įspėjimo terminus, perkėlimus ir kitas priemones. Todėl antraštėje svarbu vartoti formuluotę „planuoja mažinti“, o ne teigti, kad visi 3 460 darbuotojų jau atleisti lapkričio 3 dieną. Panašiai ir 300 mln. eurų metinis efektas numatomas nuo 2030 m., o ne pradedamas gauti iš karto. Investuotojams svarbu atskirai vertinti vienkartines 480 mln. eurų restruktūrizavimo sąnaudas ir laukiamus ilgalaikius veiklos pagerėjimus. Jų realizavimas dar priklausys nuo programos įgyvendinimo.

Kaip įmonė gali pasirengti Vokietijos klientų deryboms?

Jei svarbus užsakovas spaudžia mažinti kainas, tiekėjui naudinga turėti tikslų savo vieneto savikainos modelį: žaliavos, energija, darbo laikas, transportas, kokybės kontrolė ir garantinės išlaidos. Tuomet galima pasiūlyti ne tik mažesnę kainą, bet ir efektyvesnį gaminį, didesnę partiją ar kitokį pristatymo grafiką. Svarbu nepamiršti pinigų srauto: nuolaida mainais į ilgesnį apmokėjimo terminą gali būti ekonomiškai nepalanki. Bendrovėms, kurios neturi pakankamai duomenų, derybos virsta spėjimu. Tiksli sąnaudų analizė padeda atskirti pelningą bendradarbiavimą nuo užsakymo, kuris tik didina apyvartą, bet nekuria vertės.

Kokios galimybės gali atsirasti vykstant pertvarkai?

Restruktūrizavimas ne visuomet reiškia vien nuosmukį. Dalį paslaugų įmonės gali pirkti iš išorės, perduoti tiekėjams ar perkelti į ekonomiškesnes vietas. Tačiau konkrečios naujos sutartys neatsiranda automatiškai: reikia sertifikavimo, kokybės standartų, patikimo tiekimo ir konkurencingų kainų. Lietuvos bendrovėms tai priežastis aktyviau stebėti automobilių, pramonės automatikos ir alternatyvios energetikos klientų poreikius. Būtina pasitikrinti, ar nauja niša tikrai turi tvarią paklausą ir ar pertvarkos metu pats užsakovas lieka pakankamai finansiškai stabilus mokėti sąskaitas.

Ką tai reiškia skaitytojui?

„Schaeffler“ sprendimas primena, kad net stambūs Europos gamintojai turi prisitaikyti prie paklausos pokyčių. Lietuvos tiekėjams verta tikrinti klientų koncentraciją, pinigų srautus ir alternatyvias rinkas, tačiau nereikėtų vienos bendrovės restruktūrizavimo vadinti įrodytu viso eksporto smukimu.

Šaltiniai: Schaeffler; Reuters.