Tvari plėtra ir eksporto sėkmė: Lietuvos mineralinio vandens pramonė globaliose rinkose

Šiemet 100 metų jubiliejų švenčianti bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ (BMV) žvelgia į ateitį su optimizmu, plėsdama savo eksporto galimybes ir stiprindama tvarią veiklą. Nepaisant iššūkių, tokių kaip išaugusios gamybos sąnaudos, bendrovė rado naujų būdų optimizuoti veiklą ir didinti eksporto apimtis. Įvairiose Inovacijų agentūros eksporto programose dalyvaujanti įmonė pripažįsta, kad įtikti užsieniečių skoniui nėra paprasta, tačiau kitos šalys jau pradeda pamėgti tyrą ir natūralų lietuvišką vandenį.

Reklama

Mineralinį vandenį BMV ėmė gaminti dar 1924 metais. Prabėgus šimtmečiui, įmonė ne kartą transformavosi, ir šiandien valdo dvi modernias gamyklas Birštone ir Druskininkuose. Abiejose gamyklose vien per šiuos metus išpilstyta virš 80 mln. litrų vandens, kuris išgaunamas iš vietoje esančių giluminių gręžinių. BMV gaminamas vanduo „Vytautas“, „Birutė“ ar „Akvilė“ šiandien žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, Europoje, JAV bei Azijoje. Maždaug 30 proc. pagaminto vandens įmonė eksportuoja, likusi dalis – išgeriama Lietuvoje.

Estams patinka „Vytautas“, latviams – „Akvilė“

„Lietuva nuo seno garsėja tyro vandens šaltiniais, todėl lietuviams dažnai nesuprantama, kaip kitos valstybės gali susidurti su geriamojo vandens kokybės problemomis. Nepaisant to, pasaulinė vandens rinka yra labai konkurencinga, pavyzdžiui, Turkijoje gamyba yra pigesnė, o pervežimo sąnaudos dažnai sudaro gana didelę vandens kainos dalį“, – dėsto BMV eksporto vadovas Nerijus Žliobas. Dėl šios priežasties įžengti į svečios šalies rinką Lietuvos vandens gamintojams dažnai yra sudėtinga.

Nepaisant to, kiekvienais metais apie 800 vilkikų su Lietuvos šaltinių vandenimis išsiunčiama į įvairias pasaulio šalis. Populiariausios kryptys – kaimyninės šalys Latvija, Estija, Lenkija. Dalis eksporto keliauja ir į Ukrainą, tačiau Rusijos agresija šioje šalyje sulėtino verslo planus. Geopolitiniai įvykiai eksportui daro didelę įtaką. Kita vertus, pokyčiai lėmė, kad ėmė augti eksportas į Taivaną, Singapūrą ir Japoniją.

Vienas iš pagrindinių iššūkių verslui eksportuojant Europoje, yra persiorientavimas į žaliąjį kursą. Šįmet plastikiniai kamšteliai buvo pritvirtinti prie butelių, o nuo kitų metų gamintojai turės užtikrinti, kad bent 50 proc. gėrimų gamintojų pakuočių sudarytų perdirbti gaminiai. Savo ruožtu BMV transformaciją vykdo jau dabar ir vis didesnę dalį pakuočių sudaro perdirbtas plastikas.

„Visas pasaulis žengia ekologijos ir sveikatingumo keliu, todėl mūsų išskirtinumas tampa dideliu privalumu. Mūsų gaminiai – ne saldūs vaisvandeniai, o natūralus, grynas vanduo, be jokių papildų, kuris turi mineralų ir yra naudingas žmogaus organizmui“, – sako N. Žliobas. Jis pastebi, kad skirtingose šalyse gyventojų skoniai skiriasi, pavyzdžiui, Latvijoje populiaresnė natūrali „Akvilė“, o Estijoje – daugiau mineralų turintis „Vytautas“.

N. Žliobas prisimena, kad prieš 15 metų, kai jis tik pradėjo dirbti eksporto srityje, estų partneriai galvojo, kad „Vytautas“ jų rinkoje neprigis, tačiau šiandien šis mineralinis vanduo Estijoje yra tarp penkių populiariausių. Estai jį mielai vartoja prie maisto, po sporto ir aktyvios veiklos, kai organizmas pats reikalauja mineralų. Savo ruožtu dėl savo natūralumo ir neutralaus skonio „Akvilė“ labai patinka maitinančioms mamoms, vaikams, net kūdikiams.

Katalizatorius – eksporto programos

Kaip teigia N. Žliobas, per pastaruosius penkerius metus BMV dalyvavo net keliose Inovacijų agentūros programose, kurios tapo puikiu eksporto katalizatoriumi. Eksporto diagnostika buvo naudinga pasitikrinant įmonės pasirengimą žengti į naujas rinkas. „ExportLAB“ suteikė platesnį požiūrį į rinkas, o programa „Sparnai“ padovanojo du specialistus, kurie ir šiandien sėkmingai dirba įmonėje.

„Su eksporto lyderių programa „Sparnai“ pradėjome bendradarbiauti prieš penkerius metus. Tuo metu į stažuotę priimtas programos dalyvis šiandien yra jau patyręs vandens eksporto ekspertas savo žiniomis mielai pasidalinęs ir su nauju programos dalyviu. Mūsų požiūriu, ši programa yra sėkminga, nes suteikia neįkainojamą galimybę jauniems talentams dar studijų metu išbandyti savo jėgas perspektyviose ir stipriose Lietuvos įmonėse“, – sako N. Žliobas.

Šiandien vienas iš programos metu įdarbintų specialistų dirba su 5 eksporto rinkomis, kitas – su JAV ir Danijos rinkomis. Abu jie aktyviai ieško naujų įėjimo kanalų konkurencingose rinkose, sudaro eksporto strategijas, analizuoja konkurentus ir dalyvauja derybose, planuoja maršrutus ir siunčia vandens butelių paletes į užsienį.

„Įžengti į Japonijos rinką buvo ypač sunku. Vienas iš šios šalies prekybos tinklų ieškojo išskirtinio skonio visame pasaulyje, vykdė net keletą auditų, ir galų gale pasirinko Lietuvoje išgaunamą vandenį dėl išskirtinio skonio, naujausių technologijų, bei nepriekaištingos reputacijos“, – teigia N. Žliobas.

Įdomi yra ir istorija, kuri išpopuliarino „Vytautą“ Danijoje – vienos parodos metu ypatingas mineralinio vandens savybes užfiksavo vienas šios Šiaurės šalies prekybininkas. Susižavėjęs unikaliu mineralinio vandens skoniu jis nusprendė savo iniciatyva tiekti „Vytautą“ restoranams ir viešbučiams. Taigi šiandien jau 20 Danijos restoranų po mėsos ar žuvies patiekalų siūloma paragauti „Vytauto“ tam, kad skrandžiui būtų lengviau virškinti gurmanišką vakarienę.

„Sparnai“ augina profesionalus

Šiuo metu eksporto vadybininku dirbantis Adomas Norkus teigia, kad posūkis į vandens rinką jam pačiam buvo netikėtas. Besimokydamas Kauno Technologijos universitete verslo ir antreprenerystės studijose jis pasirinko KTU kartu su Inovacijų agentūra vystomą eksporto lyderių programą „Sparnai“ ir liko patenkintas įgyta patirtimi bei nauja darboviete.

„Sparnų“ programą pasirinkau, nes ieškojau didesnės įvairovės ir laisvės. Dalyvavau motyvaciniuose pokalbiuose su KTU ir Inovacijų agentūra, kur gavau vertingų patarimų apie įmonių veiklą ir darbo specifiką. Programos metu atlikau praktiką dviejose įmonėse: pirmojoje gavau praktinės savo universitete įgytų žinių įtvirtinimo patirties, o antroje įmonėje – po praktikos laikotarpio likau ir dirbti. Abiejų praktikų metu jutau KTU universiteto dėstytojų palaikymą ir aktyviai naudojausi Inovacijų agentūros teikiamomis eksporto skatinimo paslaugomis“, – pasakoja A. Norkus.

Šiandien eksporto vadybininko pareigas sudaro tarptautinių ryšių stiprinimas, įmonės produktų pristatymas ir reprezentavimas tarptautiniams viešbučių tinklams ir distributoriams. Pagrindinis A. Norkaus fokusas – JAV ir Danijos rinkos, čia jis jau yra užmezgęs kontaktų ir vykdo daug veiklų.

„Stažuotės metu įgijau ne tik daug vertingų teorinių žinių apie vandens sudėtį, mineralizaciją, sveikatinimo savybes, bet ir be galo svarbių praktinių įgūdžių“, – teigia A. Norkus. Pasak jo, kartu su savo praktikos vadovu, kuris rodė išskirtinį pasitikėjimą ir motyvaciją dalintis žiniomis, jis dalyvaudavo planavimo susirinkimuose, derybose su parduotuvių savininkais, didmenininkais ir agentais. Visa tai padėjo greitai mokytis realiomis sąlygomis ir gerokai praturtino ligi tol KTU įgytas teorines žinias. „Jaučiuosi įgijęs patirties, labiau savimi pasitikintis profesionalas, kuris yra pasirengęs priimti naujus iššūkius“, – teigia A. Norkus.

Inovacijų agentūros eksporto lyderių programos „Sparnai“ metu KTU studentai prisijungia į įmonių komandas jas pastiprindami savo naujausiomis tarptautinės prekybos žiniomis, o įmonės suteikia galimybę ir palaikymą žinias pritaikyti praktikoje. Programa vyksta nuo 2013 m., joje dalyvavo net 165 Lietuvos įmonės. Iki lapkričio 8 d. kviečiame įmones registruotis ir dalyvauti programoje.