Verslas
Tvarumas yra atsparumas: kokios diskusijos dėl to kyla įmonių valdybose?
Komentaro autorius Leonas Lingis, profesinių paslaugų bendrovės EY vykdantysis partneris Baltijos šalyse
Reklama
Įmonių valdybos šiemet ypač daug dėmesio skiria geopolitiniams įvykiams. Per EY neseniai atliktą kokybinį tyrimą tai akcentavo viso EMEIA regiono (Europos, Artimųjų Rytų, Indijos ir Afrikos) verslai. Tuo pačiu valdybų nariai sutinka, jog tvarumo strategija yra būdas prisitaikyti prie kintančių geopolitinių aplinkybių.
Kryptis nesikeičia, bet pokyčiams reikės daugiau laiko. Taip galima apibūdinti Europos Komisijos (EK) siūlymą suteikti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį įmonėms tinkamai pasirengti tvarumo ataskaitų teikimui. Apskritai, „Omnibus“ projektas orientuotas į tvarumo atskaitomybės reikalavimų supaprastinimą, siekiant verslui palengvinti administracinę naštą ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą. Pokyčiai būtų ypač aktualūs mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios įprastai susiduria su didesniais iššūkiais įgyvendinant naujus reikalavimus.
Savo ruožtu per EY atliktą „EMEIA Board Priorities 2025“ tyrimą Europoje apklausti bendrovių valdybų nariai teigia, kad permainos nereiškia EK atsitraukimo nuo tvarumo – stabdis nespaudžiamas, kryptis nekeičiama. Tiesiog kelionė gali tapti ilgesnė.
Verta pažymėti, jog įmonės, kurios jau anksčiau išmoko užtikrinti Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (BTAD) reikalavimus ir teikia ataskaitas, gali būti tikros dėl savo įdirbio vertės. EY tyrimas atskleidė, kad dauguma valdybų laikosi pozicijos, jog ilgainiui tvarumo ataskaitų teikimas taps įprastine praktika, tad organizacijos galės pereiti nuo atitikties galvosūkių ir dirbti ties tvarumo integravimu į savo verslo modelius, ir mažinti anglies dvideginio emisiją visoje vertės grandinėje.
Tvarumo argumentai nesumenko
Pernai daugiau negu pusė pasaulio gyventojų ėjo prie balsadėžių. Politiniai žemėlapiai keitėsi nuo Lietuvos iki JAV. Galima pastebėti, jog dalis naujųjų vyriausybių, bent jau Europos Sąjungos (ES) valstybėse, akcentuoja, kad tęs žaliąjį kursą ir palaikys Bendrijos ambicijas tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Antai, Friedrichas Merzas neseniai pareiškė, jog 50 mlrd. eurų iš Vokietijos infrastruktūros fondo galėtų būti atidėta klimato apsaugos priemonėms.
Apskritai, tiek nagrinėjant vyriausybių pozicijas, tiek naujausią „EY Geostrategic Outlook 2025“ apžvalgą, tampa akivaizdu, jog žaliosios permainos – vis svarbesnė geopolitinių planų dalis. Atsparumo tema yra neatskiriamas energetikos sektoriuje vykstančios transformacijos fonas. Didžiųjų įmonių vadovai nusiteikę investuoti ir dairosi galimybių
Be to, savo svorį išlaiko ir argumentai, jog tvarumas skatina augimą. Pirma, akivaizdu, kad atsinaujinančiosios energetikos projektai gali sukurti tūkstančius naujų darbo vietų. Antra, svarbi priežastis plėtoti šios srities veiklą yra klimato pokyčiai ir vis didesnis jų reikšmingumas, auganti įtaka žmonių gyvenimo kokybei ir verslų tęstinumui. Trečia, energetinė nepriklausomybė. Ne veltui atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra yra pagrindinė Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos ašis: saulės, sausumos ir jūros vėjo elektrinės 2030 metais Lietuvai turėtų pagaminti tiek energijos, kiek bus suvartojama šalyje.
EY duomenimis, pasaulyje investicijos į švarios energetikos projektus išaugo 40 procentų. Kitaip tariant, traukinys juda gan dideliu greičiu, kad jo kursą būtų įmanoma pakeisti staigiai ir radikaliai. Atitinkamai, savo pasiūlymais EK sumažina neapibrėžtumą ir riziką, kad tvarumo pažangos ambicijos rizikuoja pralaimėti, jeigu neatlieps ir nebus suderintos su ekonomikos tendencijomis. Be to, energetika jau seniai tapo hibridinio karo įrankiu ir būtent ši auganti rizika skatina valstybes žaliosios transformacijos sprendimus integruoti į savo saugumo planus. Lietuvių emocinis atsparumas gerokai prastesnis nei Europoje
Permainos kainuoja – kas pasidalins išlaidas?
Žvelgiant iš vartotojo perspektyvų, pokytis, vedantis žalesnės ekonomikos link yra sąlyginai brangus. Globalūs EY duomenys rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) vartotojų negali sau leisti rinktis aplinkai palankesnių produktų ar paslaugų. Šis rezultatas atskleidžia kainų konkurencingumo svarbą. Dalis vyriausybių gali įvesti subsidijas ir kitas paskatas žaliųjų produktų bei paslaugų kainoms mažinti. Vis dėlto šias pastangas gali riboti augantys biudžetų deficitai. Be to, geopolitinė įtampa gali turėti dvejopą poveikį: ji gali paspartinti žaliąsias investicijas, kaip tai įvyko ES po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau JAV ir ES siekis sumažinti priklausomybę nuo žaliavų ir prekių iš Kinijos gali padidinti kainas ir sulėtinti energetikos pertvarką. Telekomunikacijų sektoriaus rizikos – nuo povandeninių kabelių saugumo iki talentų išlaikymo
Apibendrinant, įmonėms teks derinti savo planus su naujais politikos prioritetais. Verslui turi būti sudarytos galimybės pasinaudoti paskatų programomis ir sumažinti žaliųjų projektų kapitalo kaštus. Ilgalaikiu periodu prireiks išteklių ir pastangų tvarumo strategijoms tobulinti ir keisti, nes tarptautiniams tvarumo reikalavimams ir taisyklėms vis dar trūksta nuoseklumo, pavyzdžiui, nėra vieningo pasaulinio sutarimo dėl anglies dioksido apmokestinimo. Be to, išlieka tikimybė, kad dalis su tvarumu susijusių reguliavimo priemonių gali būti atšaukta – daliai verslų tai atneštų laikiną finansinį palengvėjimą, tačiau kartu išryškintų ir reguliavimo nenuspėjamumą.
Taigi, įmonės turi atidžiai stebėti šiemet vykstančius klimato politikos sprendimus, vyriausybių prioritetus. Šie sprendimai darys įtaką finansinėms prognozėms ir investicijų planams – ypač tuose sektoriuose, kur tvarumas tampa vis svarbesne verslo formulės dalimi.