Verslas
Vis geriau finansinę būseną vertinantys vartotojai budina Europos verslą
Euro zonos verslai ir vartotojai į ekonominę ateitį žvelgia optimistiškiau, tokios tendencijos matomos naujausiame Europos centrinio banko (ECB) paskelbtame tyrime. Pozityvų požiūrį sustiprina nuoseklus palūkanų normos mažėjimas, augantys atlyginimai ir infliacijos rodikliai.
Reklama
„2025 m. vasario mėn. infliacijos lūkesčiai per artimiausius 12 mėnesių sumažėjo iki 3,1 proc., palyginti su 3,2 proc. praėjusių metų gruodžiu. Toks rezultatas yra žemiausias nuo 2021 m. rudens. Visgi, infliacijos prognozes ir lūkesčių įvertį lemia daug faktorių, todėl vis daugiau kalbama, kad augančios produktų kainos gali padaryti įtaką tolimesnėms infliacijos prognozėms.
Tačiau vartotojai gana palankiai vertina savo ateities išlaidas. ECB ataskaitoje pateikiama, kad suvokiamas nominalus vartotojų išlaidų augimas per pastaruosius 12 mėnesių vasarį toliau mažėjo – iki 4,9 proc., palyginti su 5,1 proc. sausį ir 5,2 proc. parėjusį gruodį. Šis sumažėjimas pastebėtas daugumoje pajamų grupių. Tai reiškia, kad dauguma vartotojų mano, kad jų išlaidos augs mažiau nei buvo planuota anksčiau, o tai gali lemti aktyvesnius vartotojų veiksmus ir suteikti teigiamo impulso ekonomika“, – teigia „European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray.
ECB prognozuoja, kad euro zonos ekonomika 2025 m. augs 3,5 proc., o 2026 m. – 3,3 proc. Infliacijos lygis turėtų mažėti nuo 2023 m. siekusio 5,1 proc. iki 2,2 proc. Stabilus Europos ekonomikos augimas ir sąlyginai optimizmo įkvepiančios infliacijos prognozės kuria palankią terpę tiek verslui, tiek vartotojams. Smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) kuris sudaro didžiausią dalį visų Europos verslų tai itin pozityvūs ženklai, leidžiantys kurti plėtros planus. Smulkus ir vidutinis verslas puikiai padeda pats sau
Mažėja tikimybė prarasti darbą
ECB ataskaitoje taip pat pažymima, kad ekonomikos augimo lūkesčiai per ateinančius 12 mėnesių tapo mažiau neigiami – vasarį siekė -1,2 proc., palyginti su -1,3 proc. praėjusių metų gruodį. Nedarbo lygio prognozės išlieka tokios pat, kaip praėjusių metų gruodį ir siekia 10,5 proc.
„Įdomu tai, dirbantieji jaučiasi užtikrinčiau dėl savo darbo vietos. Tikimybė prarasti darbo vietą sumažėjo nuo 9 proc. praėjusių metų rudenį iki 8,6 proc. Tai suponuoja, kad dirbančiųjų pasitikėjimas darbdavio finansine situacija padidėjo. Tai galima laikyti kaip savotišką ekonomikos atsigavimo ženklą, kadangi darbdavio veiksmai darbuotojams indikuoja apie jų atstovaujamos įmonės didesnį stabilumą“, – sako S. Demiray.
Stabilūs išlieka ir darbo užmokesčio augimo lūkesčiai. Vartotojai prognozuoja apie 1,2 proc. augimą per artimiausius metus. Tai signalizuoja apie darbo rinkos stabilumą bei teigiamą ekonominę perspektyvą. Tyrimas taip pat fiksuoja gerėjančius gyventojų taupymo lūkesčius – vis daugiau žmonių planuoja taupyti, kas indikuoja augantį finansinį saugumą. Trys reikšmingos SVV investicijų kryptys 2025 metais, kurių negalima praleisti
Auganti Lietuvos ekonomika
Lietuvos banko (LB) duomenimis per visus 2024 m. šalies ekonomika padidėjo 2,6 proc. Daugiausia prie ekonomikos stiprėjimo šalyje prisidėjo pramonės, informacijos ir ryšių, mokslinių ir techninių, administracinių ir aptarnavimo paslaugų veiklų rezultatai.
Pastebimas išaugęs šalies ekonomikos atsparumas išorės veiksniams ir sukrėtimams. Prognozuojama, kad 2025 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,9 proc., o 2026 ir 2027 m. – po maždaug 3 proc.
Pasak S. Demiray, taip pat svarbu pažymėti, kad duomenys atskleidžia didėjantį vartotojų pasitikėjimą finansine situacija. Pastaraisiais mėnesiais gyventojų lūkesčiai dėl savo finansinės padėties ir šalies ekonomikos gerėja – nors tikslūs duomenys nėra pateikiami, tačiau LB duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje viršija 2023 metų pradžios lygį.
Praėjusiais metais vidutinis atlyginimas šalyje stabiliai augo. Pirmąjį pusmetį atlyginimų augimas siekė beveik 10 proc. Nors antrąjį pusmetį augimas nebuvo toks spartus kaip metų pradžioje, daugumoje sričių jis augo nuosekliai. Pastebima, kad ypač pastebimai atlyginimai augo viešajame sektoriuje ir didžiuosiuose miestuose. Tai signalizuoja, kad viešasis sektorius didina patrauklumą, todėl ypač SVV turėtų atkreipti dėmesį į konkurencinę kovą darbuotojų rinkoje. Trys pokyčiai, kurie dar šiemet sušvelnintų Lietuvos SVV skaitmenizacijos spragas
Prognozuojama, kad 2025 m. darbo užmokestis Lietuvoje toliau augs, tačiau augimo tempas gali būti lėtesnis nei ankstesniais metais. Atsižvelgiant į ekonomikos augimo tempą ir kitus makroekonominius rodiklius atlyginimų augimas išliks panašus arba bus šiek tiek lėtesnis ir sieks apie 5 proc.
Galimybės verslui
Atsižvelgiant į 2025 m. vasario mėn. ECB Vartotojų lūkesčių apklausos rezultatus ir esamą ekonominę situaciją, SVV turėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus bei pasiruošti galimiems ekonominiams pokyčiams. Pagrindiniai aspektai, į ką derėtų atkreipti dėmesį – infliacijos rodiklius, pajamų lūkesčius ir ekonomikos augimą bei darbo rinką.
„Didėjantis vartotojų pasitikėjimas finansine situacija ir gerėjantys lūkesčiai dėl asmeninės finansinės padėties gali paskatinti didesnį vartojimą. Tai ypač naudinga SVV, nes padidėjusi paklausa gali skatinti verslo plėtrą ir investicijas. Tačiau verta pažymėti, kad su mažėjančiais infliacijos lūkesčiais, vartotojai gali būti jautresni kainų pokyčiams. Todėl svarbu peržiūrėti kainodaros strategijas, siekiant išlaikyti konkurencingumą ir atitikti vartotojų lūkesčius“, – tvirtina banko vadovas.
Su mažėjančiu tikėtinu nedarbo lygiu, gali kilti sunkumų pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus. Investicijos į esamų darbuotojų mokymus ir jų išlaikymą gali padėti sumažinti su darbuotojų kaita susijusias sąnaudas.Juolab, Lietuvos statistika rodo, kad pastaruoju metu viešasis sektorius su verslu pasiryžęs konkuruoti atlyginimais. Ypač SVV turi į tai atsižvelgti, kadangi neretai tokios įmonės neturi tokio didelio kapitalo ir bet koks neplanuotas rinkos pokytis gali tapti iššūkiu. 2024 m. 60 proc. ILTE verslo finansavimo skirta smulkiam vidutiniam verslui
Negalima atsikvėpti
S. Demiray nuomone, nepaisant mažiau neigiamų ekonomikos augimo lūkesčių, išlieka netikrumas dėl geopolitinių įtampų ir galimų prekybos karų. SVV turėtų diversifikuoti tiekimo grandines ir rinkas, siekiant sumažinti galimų sutrikimų poveikį. Maža to, planuojant investicijas ir plėtrą, derėtų nepamiršti technologinių naujovių diegimo. Pastarosios gali padėti padidinti efektyvumą ir sumažinti sąnaudas, o automatizacija ir skaitmenizacija gali tapti konkurenciniu pranašumu.
Europos ekonomistai pabrėžia, kad SVV, taikantys tvarias praktikas ir viešai deklaruojantys savo įsipareigojimus aplinkosaugai, įgyja didesnį vartotojų pasitikėjimą. Vartotojai vis labiau reikalauja produktų ir paslaugų iš įmonių, kurios yra atsakingos aplinkai. Todėl SVV, investuojantys į tvarumą, gali tikėtis didesnio klientų lojalumo ir konkurencinio pranašumo.
„EMBank“ vadovo teigimu, nepaisant teigiamų prognozių, SVV gali susidurti su iššūkiais, tokiais kaip griežtėjančios finansavimo sąlygos ir didėjantys reikalavimai tvarumui. Tačiau, prisitaikydami prie šių pokyčių ir pasinaudodami augančia ekonomika bei vartotojų pasitikėjimu, SVV turi galimybes sėkmingai augti tiek Lietuvoje, tiek Europoje.