DI banga įžiebė žaliąją karštinę: mūsų regiono atsinaujinančios energetikos projektai vėl traukia užsienio investuotojus

Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų. 

Reklama

Eksperto teigimu, šį atsigavimą lemia Baltijos tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, balansavimo rinkos stabilizacija bei pasaulyje reikšmingai auganti žaliosios energijos paklausa dėl dirbtinio intelekto ir duomenų centrų plėtros.

„2024 m. pabaigoje sėkmingai pardavėme savo pirmąjį saulės parkų portfelį Lenkijoje – 65,5 MW galingumo projektą įsigijo Didžiosios Britanijos kapitalo rinkos žaidėjas. Sulaukėme ir daugiau tarptautinių investuotojų susidomėjimo įsigyti visą mūsų portfelį Lenkijoje, Lietuvoje bei Latvijoje, nes šį regioną jie mato kaip potencialą plėtrai.

Siekiame savo vystomus projektus parduoti už didžiausią kainą, todėl vertinsime, kuris kelias – parduoti visą portfelį kartu ar dalimis – yra efektyvesnis. Tačiau investuotojų rodomas susidomėjimas yra aiškus sugrįžusio mūsų regiono patrauklumo signalas”, – teigia M. Auruškevičius.

Domina įvairiose vystymo stadijose esantys projektai

„Lords LB Asset Management“ valdoma AEI per penkerius metus sukūrė vieną iš didžiausių atsinaujinančios energetikos platformų regione. Šiuo metu veikiantys vėjo parkai Lietuvoje ir saulės parkai Lenkijoje sudaro 280 MW, o iki metų pabaigos portfelis augs dar 69 MW, kai bus užbaigti likusieji Lenkijos projektai. Šiuo metu veikiantys parkai per metus generuoja daugiau nei 7,5 mln. eurų EBITDA.

„Statome 200 MW naujų pajėgumų: 88 MW saulės parkus Lenkijoje, kurie pradės veikti šių metų pabaigoje ir 2026-ųjų pavasarį, bei 112 MW vėjo parką Latvijoje”, – sako AEI valdytojas.

Investicinės bendrovės termino pabaiga yra 2028-ųjų vasaris, ji yra įžengusi į paskutinį, pardavimo etapą, valdomiems projektams ieškoma strateginių pirkėjų.

Bendras AEI investicinis portfelis siekia 1,8 GW, jo vertė –165,1 mln. eurų. Pagal investicinę strategiją ne visi projektai portfelyje bus vystomi iki eksploatacijos, dalį jų planuojama parduoti pasiekus statybos leidimo arba ankstyvą statybos stadiją. Žingsnis žaliosios energetikos link

13 mėnesių trukmės obligacijas su fiksuota 8,5 proc. grąža privatiems ir instituciniams investuotojams Baltijos šalyse siūlančios bendrovės struktūra yra paremta subalansuotu kapitalo modeliu: daugiau nei pusę kapitalo struktūros investicinės bendrovės lygmenyje sudaro nuosavas kapitalas, likusi dalis – obligacijų forma.

„Pardavimo lėšos pirmiausia bus skirtos obligacijų išpirkimui, visą savo portfelį realizuoti siekiame iki 2027-ųjų pabaigos. Per penkerius metus pavyko subalansuoti technologinę, geografinę ir plėtros stadijų diversifikaciją, tai leidžia mums lanksčiai reaguoti į rinkos sąlygas ir maksimaliai išnaudoti susiformavusį susidomėjimą mūsų regionu“, – teigia M. Auruškevičius.

Investuotojus traukia stabilumas ir paklausa

Eksperto teigimu, užsienio investuotojų susidomėjimą po santūresnio laikotarpio, kurį iš dalies lėmė ir geopolitinė padėtis, pastarąjį pusmetį į mūsų regioną sugrąžino kompleksinės priežastys. Iš esmės besikeičiantis energijos vartojimas pasaulyje sutapo su augančiu mūsų regiono infrastruktūros patikimumu. Šiaurės Lietuvoje – išskirtinis AEI projektas

Šių metų pradžioje Baltijos šalys galutinai sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentine Europa. Šis žingsnis, pasak eksperto, sumažino priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių ir iš esmės sustiprino regiono energetinį patikimumą. Kartu įsibėgėja Bendroji Baltijos balansavimo pajėgumų rinka, o vietiniai operatoriai prisijungė prie europinių balansavimo platformų.

„Visa tai reiškia, kad rinkos dalyviai jau gali prognozuoti balansavimo kaštus, efektyviau valdyti rizikas ir planuoti ilgalaikes grąžas. Šiandien turime aiškiai apibrėžtą rinką, kurioje atsinaujinančios energetikos projektai tampa vis patikimesne investicija“, – teigia M. Auruškevičius.

Dar svarbesniu rinkos katalizatoriumi tampa dirbtinio intelekto revoliucija, iš esmės keičianti energijos vartojimą, sako AEI valdytojas. Pagal žaliosios energijos suvartojimą transporte – Lietuva viena iš paskutiniųjų

„Duomenų centrų bumas, ryškiausiai šiandien matomas JAV ir Skandinavijoje, jau jaučiamas ir Vidurio bei Rytų Europoje, ypač Lenkijoje. Čia duomenų centrų aptarnavimui energija ima stigti tinklų pajėgumų.

Auganti paklausa elektros energijai yra viena iš priežasčių, kodėl į regioną sugrįžo tarptautinis kapitalas. Didėjantis susidomėjimas ne tik stabiliai veikiančiais vėjo ar saulės parkais, bet ir ankstyvos stadijos projektais rodo, kad rinkoje susiformavo pasitikėjimo bazė”, – teigia M. Auruškevičius.

Baltijos šalys ir Lenkija šiandien – brandi, investuotojams suprantama ir skaidri rinka. Didėjanti elektros paklausa, aiški reguliacinė aplinka ir stambūs infrastruktūriniai projektai sudaro sąlygas tiek ilgalaikėms investicijoms, tiek sėkmingam projektų realizavimui. VMG grupės naujoji gamykla N. Akmenėje baldus gamins JAV ir Europos rinkoms

AEI obligacijų emisijos platinimą organizuoja investicinių paslaugų įmonė „Orion Securities“.

Balansavimo rinka ir energijos kaupimo technologijos