Jaunimo nedarbas Lietuvoje pasiekė 14,9 %: kodėl bendras darbo rinkos vaizdas vis dar atsparus?

Lietuvos nedarbo lygis 2026 metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,4 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros lapkričio 5 dieną paskelbta statistika. Per ketvirtį rodiklis paaugo 0,3 procentinio punkto, tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 0,2 punkto. Daug ryškesnis pokytis fiksuotas jaunimo grupėje: 15–24 metų žmonių nedarbas siekė 14,9 proc. Šie duomenys rodo, kodėl svarbu neapsiriboti vienu bendru ekonomikos rodikliu.

Ką iš tikrųjų parodė statistika?

Trečiąjį ketvirtį šalyje buvo apie 101,4 tūkst. bedarbių 15–74 metų amžiaus grupėje. Iš jų 15,9 tūkst. sudarė jauni žmonės. Jaunimo nedarbo rodiklis per tris mėnesius padidėjo 2,3 procentinio punkto, o per metus – 2,4 punkto. Tuo metu ilgalaikis nedarbas siekė 1,5 proc. ir per ketvirtį sumažėjo. Šie skirtingi pokyčiai nėra prieštaravimas: bendra darbo rinkos padėtis gali gerėti, nors atskiroms grupėms darbo paieška sudėtingėja. Duomenys sudaryti pagal gyventojų užimtumo statistinio tyrimo metodiką, todėl jų nereikia painioti su vien registruotų Užimtumo tarnybos klientų skaičiumi.

Kodėl darbdaviai vis tiek kalba apie darbuotojų trūkumą?

Lietuvos bankas tą pačią dieną paskelbė vertinimą, kad po ankstesnio sąstingio darbo rinka atsigavo, o užimtųjų skaičius priartėjo prie istorinių aukštumų. Oficialiais duomenimis, dirbo arba darbą turėjo apie 1,49 mln. gyventojų. 15–64 metų grupės užimtumo lygis siekė 75,1 proc. Lietuvos bankas pažymi, kad įtampa darbo rinkoje palaiko atlyginimų didėjimą, nors infliacija sumažina realios perkamosios galios augimą. Įmonė, kuri ieško patyrusio specialisto, gali susidurti su kandidato trūkumu tuo pat metu, kai daliai jaunų žmonių sunku rasti pirmą darbą. Šis neatitikimas susijęs su kompetencijomis, geografija ir darbdavių reikalavimais.

Ką tai reiškia pirmojo darbo ieškantiems žmonėms?

Jauniems kandidatams ypač svarbi galimybė įgyti patirties, kurios reikalauja darbo skelbimai. Vienas galimų sprendimų yra praktikos, pameistrystės ar trumpų projektinių užduočių modeliai, tačiau jų nauda priklauso nuo sąlygų ir realaus mokymosi. Darbo paieškoje verta ne tik išsiųsti daug identiškų gyvenimo aprašymų, bet ir aiškiai parodyti konkretų gebėjimą: programavimo projektą, pardavimų patirtį, kalbų žinias ar atliktą analitinę užduotį. Verslininkams naudinga kurti skaidrias pradedančiųjų pozicijas su aiškiais augimo kriterijais. Vis dėlto vien tokios iniciatyvos neišspręs visų regioninių ar struktūrinių nedarbo priežasčių.

Ką gali pakeisti įmonės?

Darbdaviai, kuriems sunku samdyti darbuotojus, galėtų atskirti privalomas kompetencijas nuo tų, kurias galima išmokti per pirmuosius mėnesius. Toks vertinimas gali išplėsti potencialių kandidatų ratą. Kartu verta peržiūrėti darbo organizavimą, mokymosi biudžetus ir darbo užmokesčio konkurencingumą. Tačiau ne kiekviena laisva vieta yra tinkama nepatyrusiam kandidatui, ypač ten, kur reikalingi profesiniai leidimai ar atsakomybė už saugumą. Svarbu suderinti darbuotojo mokymosi poreikį su realia įmonės veiklos rizika.

Ar galima tikėtis spartaus pagerėjimo?

Vien ketvirčio statistika neleidžia prognozuoti, kaip pasikeis padėtis kitais metais. Darbo rinka priklausys nuo eksporto paklausos, investicijų, regionų ekonomikos ir darbo jėgos judėjimo. Lietuvos banko analizė rodo, kad daliai darbdavių darbuotojų vis dar trūksta, o kainų augimas veikia gyventojų perkamąją galią. Todėl ekonomikos politikai svarbu kartu vertinti užimtumą, atlyginimus ir jaunimo galimybes. Verslui šie duomenys signalizuoja ne vien riziką, bet ir progą geriau planuoti kvalifikacijos ugdymą.

Kas svarbiausia priimant sprendimus?

Vertinant šią naujieną verta atskirti viešai patvirtintus faktus nuo ateities scenarijų. Bendrovės pranešimas ar institucijos ataskaita pateikia svarbų pradinį pagrindą, tačiau faktiniai finansiniai rezultatai, įgyvendinimo terminai ir rinkos reakcija paaiškės vėliau. Verslininkams geriausia iš anksto apsibrėžti, kokia informacija iš tiesų pakeistų jų sprendimą: investavimo sąlygos, klientų paklausa, teisinės prievolės ar veiklos sąnaudos. Vien ryški antraštė neturėtų pakeisti individualios analizės.

Kodėl jaunimo nedarbą verta analizuoti atskirai?

Pirmojo darbo paieška dažnai skiriasi nuo patyrusio darbuotojo perėjimo į kitą bendrovę. Jaunų žmonių aktyvumas gali svyruoti priklausomai nuo studijų sezono, praktikos galimybių ir sprendimų dėl tolimesnio mokymosi. Todėl vien vieno ketvirčio padidėjimas dar neleidžia nustatyti ilgalaikės tendencijos. Vis dėlto 14,9 proc. rodiklis rodo realų iššūkį, kurį verta stebėti. Įmonėms gali būti naudinga bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, rengti aiškiai apmokamas praktikas arba kurti pradedančiųjų mokymosi programas. Tokio pobūdžio sprendimai gali pagerinti kandidatų pasirengimą, tačiau jiems reikia atsakingo darbo organizavimo ir sąžiningų sąlygų.

Šaltiniai: dataportal.gov.lt; lb.lt.