Eureka laboratorijoje, bet tyla viešumoje?

Koks yra mokslininkų uždavinys? Daugelis atsakytų, kad jų darbas generuoti inovatyvias idėjas, įgyvendinti perspektyvius projektus ir kurti teigiamą šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tačiau yra ir žemiškesnė, nors ne mažiau sudėtinga užduotis – kalbėti su visuomene ir politikais. O kaip kalbėti, kad išgirstų?

Reklama

Ar mokslas iš tikrųjų tenkina visuomenės poreikius?

Naujausi moksliniai tyrimai padeda mokslo institucijoms užsidirbti, išlaikyti darbuotojus, įrangą ir infrastruktūrą. Tačiau visuomenei nepakanka, kad mokslo institucija būtų pelninga, nes mokslas turėtų tarnauti ir praktinėms reikmėms. Pavyzdžiui, kurti išskirtinius maisto produktus, ieškoti dirvožemio gerinimo būdų.

„Maistas nėra tik priemonė patenkinti fiziologinius poreikius; jo kokybė ir kiekvieno žmogaus maitinimosi įpročiai nulemia sveikatos būklę ir net gyvenimo trukmę. Vienas iš būdų, kaip mokslininkams padėti užtikrinti visavertę visuomenės mitybą – kurti funkcionalųjį maistą, kuris daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui“, – teigia biochemijos ir technologijos srities profesorius Pranas Viškelis.

Moksliniai tyrimai padeda ieškoti sprendimų, kaip tausoti žmonių sveikatą, aplinką ir dirvožemį. Pavyzdžiui, tinkamas maisto rūšiavimas, atliekų perdirbimas prisideda prie žemės ir miškų ūkio tvarumo. Agrobiologė dr. Karolina Barčauskaitė pabrėžia, kad antrinės žaliavos gali būti panaudotos dirvožemiui gerinti ir augalų mitybai užtikrinti.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu visur girdimas žodis „tvarumas“ darosi kliše, jis vis dar sukelia emocijas. Pasak augalų apsaugos specialistės dr. Romos Semaškienės, ko gero, daugiausia diskusijų kyla tuomet, kai kalbama apie įvairių žemės ūkio augalų auginimo technologijas, jų taikymą ir ligų bei kenkėjų kontrolę. Registruotų augalų apsaugos produktų sąraše fungicidų skaičius ne toks ir mažas – 157. Tačiau atidžiai peržiūrėjus jų sudėtį matyti, kad nemaža dalis yra tą pačią veikliąją medžiagą turintys produktai. Dažnas tų pačių veikliųjų medžiagų naudojimas padidina ligas sukeliančių patogenų atsparumo riziką. Kaip tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus, gali padėti suprasti mokslininkų teikiamos rekomendacijos.

Mokslininkai taip pat kuria metodus, susijusius su klimato kaitos padarinių įvertinimu. „Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitose naudojamos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytos bendrosios / regionines metinių emisijų vertės. Jos apskaičiuotos apibendrinus tyrimų, vykdytų labai plačiame vidutiniškai vėsaus klimato regione, duomenis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) atliekami tyrimai atskleidžia, kad mūsų šalyje emisijos daugeliu atveju yra mažesnės nei nustatytos bendrosios / regioninės vertės“, – mokslinių tyrimų rezultatus apibendrina mokslininkė dr. Dovilė Čiuldienė.

Ar sprendimų priėmėjai girdi mokslininkų siūlymus?

Dirvožemio sveikatos, pievų išsaugojimo, galvijų skaičiaus mažėjimo ir panašios problemos yra dažnai aptarinėjamos sprendimų priėmėjų kabinetuose. Žemės ūkio ir miškininkystės veiklas reguliuojantys įstatymai aktualūs ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Visuomenė, ūkininkai baksnoja pirštu į mokslininkus, kad būtent jie turi labiau prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo. Bet kaip tai pasiekti, kaip būti išgirstiems?

„Nė vienas mokslinis eksperimentas nėra bereikšmis. Ypač jei rezultatai ne tokie, kokių tikėtasi, paaiškėja, kad nusistovėjusios prielaidos reikalauja mokslinės peržiūros. Vieni darbai kuria naujas žinias, kiti – jų pritaikymo būdus praktikams. Bet kaip pasiekti, kad mokslininkų rekomendacijos būtų girdimos ir taikomos? Yra ne vienas būdas, bet svarbiausi – aktyvi informacijos sklaida renginiuose ir žiniasklaidoje, mokslininkų įsitraukimas į įvairias ministerijų ekspertines grupes, aktyvus mokslo institucijų dalyvavimas tarptautinėse organizacijose“, – teigia dr. Gintaras Brazauskas, LAMMC direktorius.

Tarptautiniai moksliniai projektai padeda atskleisti ekosistemų pokyčius. EJP SOIL programos projekto AgroecoseqC duomenys, surinkti iš septynių eksperimento vietovių Europoje ir Turkijoje, atskleidė, kad maždaug 60 % dirvožemio organinės anglies ir vandenyje tirpios organinės anglies pokyčių nulėmė tam tikros augalų ir mikroorganizmų savybės. Pasak dr. Skaidrės Supronienės, siekiant pagerinti dirvožemio stebėseną, labai svarbu į tvarią dirvožemio valdymo praktiką įtraukti augalų ir mikroorganizmų funkcinių savybių indikatorius, pavyzdžiui, gebėjimą fiksuoti azotą, atpalaiduoti fosforą, slopinti fitopatogenų plitimą ir kt.

Apibendrinant galima teigti, kad mokslininkų balsas gali būti išgirstas, tik reikia rasti tinkamus būdus tai pasiekti. Žemės ir miškų ūkio tyrimai apima temas, kurios yra svarbios ir sprendimų priėmėjams, ir visai visuomenei. Daugiau apie aktualius mokslinius tyrimus ir jų įtaką politiniams dokumentams ir šalies ūkio plėtrai bus galima išgirsti vasario 11 d. vyksiančioje LAMMC konferencijoje „Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ūkiui ir miškininkystei“, registracija uždaroma vasario 4 d.