Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu aktyviai vykdo vieną pirmųjų metų darbų – spygliuočių medžių kankorėžių rinkimą ir aižymą. Šis procesas vyksta vienintelėje Lietuvoje veikiančioje VMU Dubravos medelyno kankorėžių aižykloje, kurioje iš kankorėžių išgaunamos aukštos kokybės sėklos būsimų miškų atkūrimui bei įveisimui.
Į aižyklą kankorėžiai atvežami iš įvairiuose šalies regionuose esančių sėklinių plantacijų, genetinių draustinių ir sėklinių medynų. VMU prižiūri 174 sėklines plantacijas visoje Lietuvoje, kurios užima 856 ha plotą. Šiuo metu miškininkai renka ir aižo paprastosios pušies kankorėžius, kadangi kitoms medžių rūšims šiemet – ne derliaus metai. Gausiau pušys užderėjo ir kankorėžius intensyviai miškininkai šiuo metu renka Anykščių, Kretingos, Vainagių, Nemenčinės, Dubravos, Raudondvario bei Strošiūnų medelynuose. Nuo pušų ne tik renkami kankorėžiai – medžiai yra ir genimi, taip skatinant dažniau ir gausiau derėti. Genėjimo kokybę ir kankorėžių rinkimą palengvina bokštelis, kuris pasitelkiamas vykdant darbus.
„Šiuo metu esame surinkę apie 12 tonų pušies kankorėžių ir išaižę apie 84 kg sėklų. Vidutinė plantacijose surinktų kankorėžių sėklų išeiga nuo išaižyto kiekio yra 1,0-1,3 procento. Nors šie metai nėra labai derlingi, tikimės surinkti apie 15-20 tonų paprastosios pušies kankorėžių. Praėjusių metų pabaigoje pasipildėme beržo (282,85 kg) ir juodalksnio (438,92 kg), taip pat surinkta įvairių ornitochorinių krūmų, medžių sėklų. Kiekvienai sėklų siuntai Valstybinė miškų tarnyba atlieka kokybės tyrimus. Tiriamas sėklų daigumas, dygimo energija, vertinamas jų švarumas, gyvybingumas, taip pat – ar sėklos nebuvo pažeistos kenkėjų bei ligų”, – sako VMU Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.
Į aižyklą atvežti kankorėžiai pirmiausiai yra išvalomi, atliekama svorio kontrolė. Sekantis etapas – džiovinimas, kurio metu atsidaro kankorėžių žvyneliai. Tuomet jie mechaniškai apdorojami specialiuose aižymo būgnuose, kuriuose sėklos atsiskiriamos nuo kankorėžio. Tai gana sudėtingas ir įdomus procesas, užtrunkantis nuo vienos iki dviejų dienų. Po to surinktoms sėkloms yra pašalinami sparneliai, jos išvalomos bei išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo, kad būtų tinkamos laikyti miško sėklų sandėlyje-šaldytuve. Čia sėklos laikomos optimaliomis sąlygomis, saugomos ne vienerius metus, kad išlaikytų savo daigumą, gyvybingumą ir kitas sėklai sudygti reikalingas savybes. Išaižyti kankorėžiai panaudojami biokurui, kuris moderniu automatiniu katilu apšildo aižyklos ir medelyno administracines patalpas.
Jei miško medžiai nederėtų keletą metų, sėklų rezervas sandėlyje-šaldytuve leidžia užtikrinti, kad VMU medelynai galės kasmet išauginti reikiamą sodmenų kiekį valstybiniams ir privatiems miškams įveisti bei atkurti. Sėklų rezerve, priklausomai nuo medžių rūšies, sėklų saugoma 2-10 metų į priekį. Iš viso VMU Dubravos medelyno sėklų saugykloje šiuo metu yra paruošta ir saugoma 429,55 kg beržo, 444,92 kg juodalksnio, 4 t 670,21 kg paprastosios eglės, 177,41 kg paprastosios pušies sėklų. Taip pat dalis VMU paruoštų sėklų keliauja ir į didžiausią pasaulyje Svalbardo sėklų saugyklą Norvegijoje, kurioje saugomos įvairiausių augalų sėklos, surinktos iš viso pasaulio genų banko. Šiemet Valstybinė miškų tarnyba į šią saugyklą išsiuntė VMU surinktas karpotojo beržo ir paprastosios pušies sėklas, kurių genotipai bus saugomi ateities kartoms.
Iš paruoštų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sodmenų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams.
Visus, pageidaujančius įsigyti kokybiškų pušies, eglės, ąžuolo, beržo, juodalksnio bei liepos sodinukų, kviečiame kreiptis į artimiausio regioninio padalinio medelyną. Svarbu nepamiršti pasitikslinti, kokį parduoti skirtą sodmenų likutį turi pasirinktas medelynas.
Skatiname su medelynais sudaryti išankstines sutartis pageidaujamų sodmenų išauginimui – tokiu būdu pirkėjai bus garantuoti, kad medelynas išaugins reikiamą sodmenų kiekį reikiamu laiku, o medelynai galės tiksliau planuoti išauginamų sodmenų kiekius. Daugiau informacijos: https://vmu.lt/veikla/miskininkyste/misko-sodmenu-isauginimas/
VMU investuoja į miško infrastruktūrą: kaip laikinosios kelio plokštės pakeis miškininkų darbą?
Ekologams tai gali būti gyvenimo šansas: pradėkite karjerą Valstybinių miškų urėdijoje
Miškininkų patarimai, kaip po švenčių paversti kalėdinį medelį naudingu turtu
Miškininkai dalinsis kalėdine dvasia – gruodžio 18 d. visoje Lietuvoje vyks tradicinė akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“
Paukščiai grįžta namo – kaip pasigaminti inkilą pelėdai
Lietuvos paštas pradeda paštomatų tinklo plėtrą Baltijos regione, siekdamas užtikrinti patogų siuntimą klientams visose trijose šalyse. Nuo rugsėjo vidurio iki...
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...