Atlikta studija atskleidė priežastis, kišančias koją personalizuotos medicinos pažangai Lietuvoje

Pažangiausiose pasaulio valstybėse personalizuotas gydymas įgyja vis didesnį aktualumą ir keičia standartizuotą požiūrį į ligą. Visgi, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikta galimybių studija atskleidė, kad diegiant individualizuoto gydymo modelį Lietuvoje, vis dar kyla rimtų iššūkių.

Reklama

Siekiant išanalizuoti gerąsias praktikas bei įvertinti personalizuotos medicinos ekosistemos vystymo perspektyvas Lietuvoje, STRATA kartu su ekspertais iš Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Nacionalinio vėžio instituto, Ateities biomedicinos fondo ir EFIS centro Belgijoje parengė Personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studiją.

„Vyriausybė savo programinėse nuostatuose numato, kad medicinos paslaugos, diagnostika, gydymas, prevencija, slauga, turėtų būti teikiamos taikant naujausias, individualizuotas priemones, tad personalizuotos medicinos paslaugų diegimas ir plėtra yra strateginis Lietuvos pasirinkimas. STRATA atlikta galimybių studija leido objektyviai įvertinti Lietuvos situaciją bei pateikti pagrįstas rekomendacijas personalizuotos medicinos pažangai mūsų šalyje“, – komentuoja STRATA direktorė Agnė Vilkončiūtė.

Studijoje išanalizuotos personalizuotos medicinos diegimo patirtys aštuoniose Vakarų valstybėse, apžvelgiant jose galiojančią reguliacinę aplinką, specialistų ruošimo praktikas, inovacijų ekosistemą ir kitus svarbius aspektus.

Apžvelgta Lietuvos situacija, išskiriant tiek stipriąsias, tiek silpnąsias puses bei numatant tris galimus personalizuotos medicinos raidos scenarijus mūsų šalyje. Taip pat atliktas personalizuotos medicinos diegimo ekonominio efektyvumo vertinimas.

Pagrindinis iššūkis – strategijos trūkumas

Ekspertė prof. Rasa Ugenskienė teigia, kad individualiems paciento poreikiams pritaikyto modelio stiprinimui Lietuvoje reikalinga nacionalinio lygmens strategija.

„Kitų šalių praktika rodo, kad norint pokyčio, visų pirma nacionaliniu lygmeniu reikia sutarti, kas ir ką turi daryti, bei pasidalinti atsakomybėmis. Šiuo metu Lietuvoje tokio sutarimo nėra, todėl būtina parengti valstybės strategiją ir jos įgyvendinimo bei finansavimo planą“, – sako prof. R. Ugenskienė.

Atlikta analizė atskleidė, kad tokius nacionalinio lygmens dokumentus turi ne tik didžiosios Vakarų valstybės, bet ir mūsų regione esanti Estija.

Pakankamas finansavimas – esminė sąlyga

Galimybių studija parodė, kad į konkretaus paciento ypatumus atsižvelgiančiam modeliui reikalingos ir papildomos investicijos. Šiuo metu tai – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių transformacija Lietuvoje nevyksta taip greitai kaip kitose valstybėse.

„Pagrindinė sąlyga tam, kad personalizuota medicina veiktų, yra adekvatus sveikatos priežiūros sistemos finansavimas. Deja, vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp to, kiek lėšų sveikatos apsaugai skiria Lietuva ir Vakarų valstybės. Todėl ir strategijoje pirmiausia reikėtų įsivertinti, kiek pažangi diagnostika ir terapijos ateityje gali kainuoti Lietuvai, bei nusimatyti finansavimo planą“, – pabrėžia ekspertas prof. Juozas Kupčinskas.

Pasak jo, Lietuva jau yra pakankamai turtinga, kad galėtų sveikatos apsaugai skirti daugiau lėšų bei šiuo požiūriu priartėti prie kitų Vakarų Europos valstybių. Tai gali suteikti galimybę pacientams gauti moderniausią gydymą.

Yra nuo ko atsispirti

Iššūkių, kuriuos Lietuva turi įveikti, yra, tačiau tam tikras pagrindas, reikalingas proveržiui, jau padėtas. Ekspertės prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, galimybės stiprinti individualizuotas diagnostikos ir gydymo galimybes pacientams mūsų šalyje yra geros.

„Studijos rėmuose atlikta Lietuvos situacijos analizė parodė, kad iššūkių netrūksta, tačiau džiugina tai, kad joje identifikuotos ir stiprybės. Pavyzdžiui, personalizuotos medicinos plėtrai itin svarbi genomikos infrastruktūra. Didžiosiose šalies klinikose ji jau yra sukurta ir veikia“, – pastebi prof. S. Jarmalaitė.

Anot jos, Lietuva dar turėtų pasitempti ruošdama specialistus ir keldama jų kvalifikaciją. Atitinkamai, studijoje rekomenduojama integruoti personalizuotos medicinos modulius į esamas sveikatos mokslų ir gyvybės mokslų studijų programas bei parengti kvalifikacijos kėlimo kursus.

Pasak STRATA vyr. politikos analitikės Gintarės Deržanauskienės, toliau vystant šią ekosistemą, svarbu pasinaudoti šioje studijoje identifikuotomis užsienio šalių pamokomis ir gerąja praktika, tarptautinio lygmens finansavimo ir partnerysčių galimybėmis, skirti dėmesį reikiamų kvalifikacijų ugdymui ir reikiamos infrastruktūros išvystymui, stiprinti nacionalinį finansavimą šios srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Kitos ekosistemos vystymo rekomendacijos taip pat apima sveikatos duomenų infrastruktūros sutvarkymą ir įveiklinimą, teisinio reglamentavimo plėtojimą, mokslinių tyrimų skatinimą ir kitus žingsnius.