Kaip pasirinkti – pasitraukti ar likti antroje pensijų pakopoje: pataria ekspertai

Vos po kelių mėnesių laukia ypač svarbus pokytis – galimybė pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas. Prognozuojama, kad sprendimą trauktis gali priimti daugiau nei pusė kaupiančiųjų šiuo metu. Ką tai reiškia pensijų sistemai ir ateities senjorams?

Reklama

Paveiks mažiausiai finansiškai raštingus

„Antros pakopos pensijų kaupimo sistema patyrė ne vieną reformą, tačiau būsimoji – bene reikšmingiausia ir realiai paveiks būsimųjų senjorų galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, gauti socialines bei medicinines paslaugas. Kaupimas senatvei – ilgalaikis procesas, todėl šiuo metu, kai žmonės jau ima svarstyti, kaip pasielgti su antroje pakopoje sukauptais pinigais, labai svarbu apie tai kalbėti. Kiekvienas privalome pasirūpinti asmenine strategija, kuri būtų pagrįsta aiškiais faktais, o ne abstrakčiomis prielaidomis ar viltimis, jog pagalbą senatvėje suteiks vaikai, anūkai ar valstybė“, – komentavo „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas Marius Dubnikovas.

Investuotojas, investicijų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis pritarė, jog suplanuoti pokyčiai, viena vertus, liberalizuos sistemą, antra vertus, suskubę atsiimti sukauptas lėšas, labiausiai nukentės mažiau finansiškai raštingi žmonės.

„Turintys žinių, patirties, žinantys, kaip valdyti savo finansus, investuos ir toliau. O tie žmonės, kuriuos reikėtų saugoti ir skatinti atsakingai ruoštis pensijai, taupyti bei likti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, tikėtina, pirmieji iš jos pasitrauks ir tuomet džiugins kelionių organizatorius, naujų ar senų automobilių bei buitinės technikos pardavėjus. Manau, kad būsimi pokyčiai ne tik susilpnins antrą pensijų pakopą, bet ir visą mūsų pensijų sistemą, nes išaugs skaičius žmonių, kurie nebus pasiruošę ateičiai, o atėjus laikui teks ieškoti sprendimų, iš kur gauti pinigų jų pensijoms. Visuomet maniau ir, turbūt, manysiu, kad tam tikras įpareigojimas kaupti senatvei turėtų egzistuoti. Kitaip tie žmonės, kurie rūpinasi savimi ir savo ateitimi, turės sumokėti už tuos, kurie šiandien nori gyventi džiugiai, o sulaukę pensijos skųstis, kad jiems neužtenka pinigų pragyventi, ir valstybė jais nesirūpina“, – kalbėjo T. Marčiulaitis.

Kaip nesuklysti renkantis?

Pašnekovo žodžiais, jeigu iki pensijos likę keleri metai – verta pagalvoti, ar imtis aktyvių veiksmų. Tik ką dirbti pradėjusių jaunų žmonių situacija kiek kitokia – jiems labai svarbu įsivertinti, ar turi pakankamai žinių ir galimybių patys kaupti pensijai. Jei atsakymas „ne“, gali būti, kad geriausias sprendimas jiems vis dėlto likti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Pavydėtina estų sėkmė

Maždaug 1 proc. žmonių yra sukaupę 40–50 tūkstančių eurų. Jiems investuotojas pataria atidžiai skaičiuoti. „Jei dalis šių žmonių neturi sprendimo, kur toliau investuoti sukauptus pinigus, tiesiog išsiimti juos nėra racionalu. Žinoma, galima nusipirkti automobilį. Bet ar tikrai jis svarbesnis už saugią pensiją?“ – svarstė pašnekovas.

Kurie žmonės pirmiausia trauksis iš antros pensijų pakopos? T. Marčiulaitis prognozuoja, jog tie, kuriems pinigų reikia čia ir dabar, nes, galbūt, paimta greitoji paskola, būtina įsigyti naują šaldytuvą ar norisi atostogų. Antroji grupė – tie žmonės, kurie pakankamai finansiškai raštingi, kad toliau investuotų savarankiškai. Kad investicijos į ateitį nenuviltų

Pats T. Marčiulaitis planuoja trauktis iš sistemos, bet ne dėl prastų fondų rezultatų, o dėl politinio nestabilumo ir nuolatinių pokyčių, o sukauptas lėšas ketina nukreipti į ilgalaikes investicijas: įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą – toliau nuo valstybės rankų.

Likti taip pat nėra blogas sprendimas

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ kuriamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai. Su M. Dubnikovu“, kalbėta ir apie tai, ar yra daugiau žmonių, kuriems geriausias sprendimas – likti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje? „Ši sistema užtikrina nuolatinį kaupimą. Kaupiant joje, nereikia asmeninės disciplinos, didelių pastangų. Ir vien tai – labai didelis privalumas, nes, kiek man tenka susidurti, daugelis žmonių nepradeda investuoti ne todėl, kad jiems trūksta pinigų. Jie neinvestuoja todėl, kad trūksta disciplinos ir noro, visada atsiranda svarbesnių dalykų. Taigi, antra pensijų pakopa – vertingesnė nei daug kas įsivaizduoja. Juolab egzistuoja valstybės paskatos, mokestinės lengvatos išsiimant sukauptus pinigus ir pan. Manau, kad vidutines pajamas gaunančiam žmogui antroji pensijų pakopa – tinkama sistema, jeigu kažkas galėtų pažadėti, kad ji nesikeis ateinančius 20 metų“, – komentavo T. Marčiulaitis. Išgyvename trumpalaikių ekonomikos tikslų ir greito rezultato siekimo laikmetį

Išėję į pensiją iš pirmos pakopos gali tikėtis gauti apie 40–45 proc. savo esamų pajamų. Tam, kad galėtume gyventi oriai, reikėtų, kad senatvėje ši dalis siektų apie 75 proc. Visgi pašnekovas su šia formule sutinka tik iš dalies. „Ką reiškia 70 proc. pajamų? Jei žmogus, prieš išeidamas į pensiją, uždirbdavo 800 eurų per mėnesį, nesu tikras, ar 600 eurų pensijoje – ta suma, kurios tikrai užteks. Manau, kad kiekvienas turėtų atsisėsti ir pasiskaičiuoti, kiek iš tiesų pinigų jam gali prireikti pensijoje, kurią visi įsivaizduoja skirtingai. Vieni mielai dirbs sode, kiti, galbūt, visą gyvenimą taupė, o sulaukę pensijos norės pakeliauti po pasaulį. Skaičiai negali būti bendri, jie yra labai asmeniški“, – kalbėjo investuotojas. Artėja tarptautinė finansų rinkų konferencija Vilniuje

Ekspertai pabrėžia, jog 10–20 proc. pajamų svarbu skirti investicijoms. Pasak T. Marčiulaičio, siekiamybė yra 20–25 proc., tačiau pradžia galėtų būti 10–15 proc. „Mano skaičiavimu, žmogus pensijoje galėtų būti sukaupęs arti milijono. Jeigu investuojame po 500 eurų per mėnesį su vidutine 8,5 proc. grąža, per 30 metų galima sukaupti iki 800 tūkst. eurų“, – apibendrino pašnekovas.

Ar esi pasiruošęs? Antros pakopos pensijų fondų pokyčiai 2025-aisiais, kurių negali ignoruoti