„Citadele“ bankas įspėja apie naują sukčiavimo būdą: apsimeta senu pažįstamu

Pastaruoju metu gyventojai sulaukia SMS žinučių nuo neva seno pažįstamo, pasikeitusio telefono numerį. Vis dėlto, bendrauti apsišaukėlis siūlo, spaudžiant ant kenksmingos nuorodos. „Tai – paprastas, bet ypač veiksmingas triukas, galintis turėti itin skaudžių finansinių pasekmių“, – įspėja „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

Reklama

„Sveiki, ar dar mane prisimeni? Dėl darbo priežasčių pakeičiau savo mobiliojo telefono numerį. Norėdami susisiekti su mano nauja WhatsApp paskyra, galite spustelėti žemiau esančią nuorodą. Mes ir toliau palaikysime ryšį čia“ – tokią SMS žinutę iš lietuviško numerio kartu nuoroda į „WhatsApp“ susirašinėjimo programėlę pastaruoju metu gauna gyventojai.

„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška atkreipia dėmesį, kad nors aiškiai matosi, jog tekstas nėra nuoseklus, maišoma formali ir familiari kalba, o pridėta nuoroda kelia įtarimą, žmogui kyla natūralus susidomėjimas, koks pažįstamas jam gali rašyti.

„Apimti emocijos, galime nepastebėti pavojų išduodančių ženklų ir paspausti nuorodą arba atrašyti atgal ir patekti į sukčių pinkles. Tai – paprastas, bet ypač veiksmingas triukas, galintis turėti itin skaudžių finansinių pasekmių. Jeigu iš tiesų telefono numerį pakeitęs žmogus bandytų su jumis susisiekti, jis parašytų savo vardą“, – pataria R. Čereška.

Anot jo, svarbu apie šį sukčiavimo būdą pasikalbėti su vyresnio amžiaus artimaisiais, kuriems dažnai trūksta bendravimo, bei savo vaikais – galbūt ateityje sukčiai užuot rašę tokią ilgą žinutę, gali parašyti paprastą „Labas“, laukti atsakymo ir tuomet apsimetę vaiko draugu ar mokytoju, užmesti savo jauką.

„Sukčiai darosi vis gudresni ir nuolat išranda naujų apgavystės schemų, todėl derėtų būti itin atsargiems, net ir gavus gramatiškai taisyklingas žinutes ar el. laiškus. Gavę sukčių žinutę ar skambutį, niekuomet neskubėkite veikti – sukčiai dažniausiai žaidžia žmonių emocijomis, pavyzdžiui, baime, kad, jei tuoj pat nesiimsite veiksmų, kas nors nutiks su banko sąskaita ar pinigais. Lėta reakcija šiuo atveju – geriausia apsauga, leisianti pasitarti su artimaisiais, patikrinti informaciją kitais kanalais“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko atstovas.

Romas Čereška primena, kad bankai ar valstybinės įstaigos, policija, niekuomet nesiunčia nuorodų, neprašo atskleisti savo prisijungimo duomenų. Jei įtariate, kad tapote finansinio sukčiavimo auka arba kad kažkas kitas turi prieigą prie jūsų banko paskyros, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite policijai.