Šventosios uosto molų statyba sulaukė kritikos: kokias rizikas turi įvertinti pajūrio verslas?

Šventojoje pradėti uosto molų statybos darbai, tačiau projektas sulaukė buriuotojų ir mokslininkų pastabų. Spalio 31 dieną LRT pranešė apie keliamas abejones dėl smėlio kaupimosi, galimų nuolatinių gilinimo darbų ir įplaukimo į uostą esant audrai. Vietos verslui tai aktualu, nes uosto plėtra gali kurti naujų lankytojų srautų, tačiau ilgalaikės eksploatavimo sąnaudos nulems realią ekonominę naudą.

Kas vyksta Šventosios uoste?

Pagal LRT reportažą, pradėtas statyti šiaurinis molas: planuojamas jo ilgis – 400 metrų, o konstrukcijoje naudojami įvairaus dydžio akmenys. Vėliau numatomas 640 metrų pietinis molas. Statybų pradžia rodo, kad projektas perėjo į praktinį įgyvendinimo etapą, tačiau tai dar nereiškia, kad uostas jau tinkamas priimti planuotus laivų srautus.

Uostas gali būti svarbus nedidelių laivų savininkams, turizmo paslaugų organizatoriams ir pakrantės paslaugų verslui. Jo reikšmė priklausys nuo saugaus įplaukimo, sezoninio darbo trukmės, krantinių, paslaugų ir priežiūros režimo.

Kodėl ekspertai kalba apie smėlį ir audras?

Pakrantėje nuolat juda smėlis. Naujos hidrotechninės konstrukcijos gali pakeisti vietines sroves ir nuosėdų kaupimosi kryptį. Jeigu įplaukos akvatorijoje smėlis kaupsis sparčiau, uosto operatoriui gali tekti periodiškai gilinti dugną. Šie darbai reikalauja technikos, leidimų ir lėšų, todėl gali reikšmingai keisti viso projekto eksploatacijos biudžetą.

LRT kalbinti buriuotojai kelia klausimų ir dėl galimybės saugiai patekti į uostą per stipresnį vėją. Tai viešai išsakyti vertinimai, o ne galutinė nepriklausoma išvada, kad uostas neveiks. Tokias pastabas būtina sulyginti su projektavimo skaičiavimais ir tiksliniais saugios laivybos vertinimais.

Kokias pajamas galėtų sukurti veikiantis uostas?

Teoriškai papildomos pajamos gali atsirasti iš švartavimo, laivų remonto, techninės priežiūros, nuomos, ekskursijų, kavinukių, apgyvendinimo ir renginių. Kiek jų bus realiai, priklausys nuo leistinų laivų tipų, vietų skaičiaus, sezoniškumo ir konkurencijos su kitomis Baltijos pajūrio vietovėmis. Verslininkas, planuojantis investuoti šalia uosto, neturėtų remtis vien gražia vizualizacija.

Pravartu sudaryti kelis lankytojų scenarijus: optimistinį, vidutinį ir silpnesnį. Pavyzdžiui, verslo modelis, kuris pelningas tik esant beveik pilnam vasaros užimtumui, yra jautresnis lietingai vasarai ar papildomiems navigacijos apribojimams.

Kaip vertinti projekto naudą objektyviai?

Pagrindiniai būsimi rodikliai būtų tikros metinės priežiūros išlaidos, saugios laivybos dienų skaičius, užimtumas ir vietos verslo apyvartos pokyčiai. Taip pat svarbu stebėti poveikį paplūdimiams, nes pakrantės pokyčiai gali veikti ne tik uosto naudotojus, bet ir tradicinį poilsiautojų srautą.

Projektas gali būti reikalingas regionui net ir esant techninių iššūkių. Vis dėlto investavimo sprendimą dera priimti tik supratus ilgalaikį priežiūros modelį, o ne pagal statybų pradžios faktą.

Kokius scenarijus vertėtų skaičiuoti uosto verslui?

Pajūrio paslaugų įmonei naudinga pasidaryti bent trijų scenarijų planą. Baziniame scenarijuje uostas veiktų pagal tikėtiną sezoniškumą; optimistiniame daugiau laivų atvyktų šiltuoju metu; atsargiame tektų numatyti trumpesnį laiką dėl nepalankių oro sąlygų arba papildomų priežiūros darbų. Tuomet galima skaičiuoti apgyvendinimo, remonto, laivų įrangos pardavimo ar maitinimo pajamų ribas. Tokie skaičiai yra verslo prielaidos, o ne garantuoti srautai.

Svarbu įvertinti ir tai, kas bus uosto operatorius bei kokiomis sąlygomis paslaugų įmonės galės veikti teritorijoje. Net jeigu laivų srautas didės, vietiniam verslininkui būtinos teisėtos prieigos, leidimai ir racionali nuomos kaina. Uosto infrastruktūra gali turėti išskirtinę reikšmę bendruomenei, tačiau atskiros įmonės finansinė nauda priklausys nuo jos sutarties sąlygų.

Viešojo sektoriaus investicijos turėtų būti vertinamos kartu su aplinkosauga. Jei dėl molų keičiasi smėlio judėjimas, reikia suprasti, kas finansuos papildomą priežiūrą ir kaip bus saugomi paplūdimiai. Šie klausimai tiesiogiai susiję su ilgalaikiu turizmo patrauklumu. Trumpalaikis statybų aktyvumas savaime dar neparodo, kokia bus viso projekto socialinė ir ekonominė grąža.

Šventosios uosto tema parodo, kodėl didelio infrastruktūros projekto ekonominė grąža priklauso nuo eksploatacijos, o ne tik nuo atidarymo datos. Net labai reikalingas objektas gali būti brangus išlaikyti, jeigu priežiūros poreikiai buvo nepakankamai įvertinti. Kita vertus, ilgalaikės rekreacijos ir saugios laivybos naudos negalima apskaičiuoti vien pirmųjų metų komercinėmis pajamomis. Verslininkams, planuojantiems nuomos, remonto ar svetingumo paslaugas, naudingiausia stebėti oficialius techninius sprendimus ir aiškią būsimo operatoriaus politiką. Šiuo metu žinoma, kad statybos pradėtos ir viešai pateiktos pastabos; galutinių laivybos rezultatų ar viso ekonominio efekto dar nėra.

Ką verta padaryti dabar:

• Stebėkite projektavimo, poveikio aplinkai ir laivybos saugos dokumentus.

• Vertinkite ne tik statybų biudžetą, bet ir kasmetines gilinimo išlaidas.

• Turizmo investicijas planuokite su skirtingais uosto užimtumo scenarijais.

Šaltiniai: Pirminis šaltinis. Iliustracija: JW K / Unsplash.