Kaip kovoti su šiuolaikinio darbo palydovu – stresu?

Giedrė Misiukonienė, „Lietuvos draudimo“ personalo verslo partnerė

Reklama

Viešojoje erdvėje nuolat girdime, kad gyvename streso kupinoje aplinkoje, o neretai – streso įtaką gyvenimo kokybei jaučiame ir patys. Pasauliui minint psichinės sveikatos dieną (spalio 10 d.), apie streso keliamus iššūkius būtina kalbėti garsiai − stresas ne tik mažina darbuotojų produktyvumą, bet ir padidina nerimo sutrikimų, depresijos bei perdegimo sindromo rizikas.

Ilgalaikis ir nekontroliuojamas stresas gali turėti rimtų pasekmių darbuotojų psichinei sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kasmet dėl streso ir su juo susijusių psichikos sveikatos problemų yra prarandama apie 12 milijardų darbo dienų, o šis produktyvumo praradimas pasaulio ekonomikai kainuoja apie 1 trilijoną JAV dolerių per metus.

Poveikis psichinei sveikatai

Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, lėtinis stresas daro tiesioginę įtaką darbuotojų veiklos rezultatams. Stresas sumažina koncentraciją, trukdo sprendimų priėmimo procesams, o ilgainiui gali būti fizinių ir psichikos sveikatos sutrikimų priežastimi.

2021 m. Kanzaso universiteto medicinos centro atliktas tyrimas atskleidė, kad darbuotojai, patiriantys ilgalaikį stresą, dažniau kenčia nuo perdegimo sindromo – tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių darbuotojų kaitą ir darbo našumo sumažėjimą.

Galima daryti prielaidą, kad stresinės darbo sąlygos reikšmingai padidina nerimo ir depresijos riziką, ypač tais atvejais, kai nėra galimybės kontroliuoti darbo krūvio ar nustatyti darbo ir asmeninio gyvenimo ribų. Ilgalaikis nerimas gali ne tik sumažinti darbuotojo produktyvumą, bet ir apsunkinti sugrįžimą į darbą po ilgesnių pertraukų dėl ligos ar perdegimo.

Kaip mažinti stresą darbo aplinkoje

Streso mažinimas darbe nėra tik individualus darbuotojo iššūkis – tai turėtų būti sisteminis organizacijos tikslas. Siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, pirmasis žingsnis yra darbo krūvio valdymas.

Šiuo metu galima pasirinkti geriausiai tinkančius darbo užduočių planavimo įrankius ar laiko planavimo metodikas, siekiant operatyviai valdyti savo laiką ir užduočių apimtis. Tokių programų pasitelkimas gali prisidėti prie perdegimo rizikos sumažinimo.

Pasitelkdami pagalbines priemones darbuotojai gali daug geriau kontroliuoti savo darbo grafiką, aiškiai matyti, kokį krūvį jie patiria. Gebėjimas valdyti savo laiką ir galimybė lanksčiai, o ne tik kuo skubiau atlikti užduotis yra itin svarbūs streso mažinimo veiksniai. Pavyzdžiui, Suomijos profesinės sveikatos instituto atliktas tyrimas parodė, kad lankstesnis darbo grafikas tiesiogiai mažina darbuotojų patiriamą stresą ir didina pasitenkinimą darbu.

Kitas svarbus aspektas − darbuotojų sąmoningumo didinimas. Mokymai, skirti emocinių kompetencijų ugdymui ir streso valdymui, gali padėti darbuotojams atpažinti savo emocijas ir su jomis konstruktyviai tvarkytis. Žurnale „Heliyon“ publikuotame tyrime teigiama, kad organizacijos, investuojančios į emocinio intelekto ugdymą, pastebi, jog jų darbuotojai ne tik geriau valdo savo stresą, bet ir tampa empatiškesni, pagerėja tarpusavio bendradarbiavimas.

Psichologinės pagalbos prieinamumas taip pat yra labai svarbus veiksnys psichologinio saugumo užtikrinimui. Darbuotojai turi žinoti, kad susidūrę su psichologiniais sunkumais, jie gali gauti reikalingos pagalbos. Tokia parama gali būti konsultacijos su specialistais, psichoterapijos praktikos ar net paprasčiausias, bet labai svarbus psichologinis palaikymas.

Vadovų vaidmuo ir organizacinė kultūra

Kai kalbame apie streso valdymą, lyderių vaidmuo organizacijose yra esminis. Vadovai, kurie aktyviai įsitraukia į savo komandos emocinę būklę, kuria saugią erdvę diskusijoms apie darbuotojų gerovę, gali ženkliai sumažinti streso lygį komandoje. Empatija, atvirumas ir gebėjimas išklausyti yra kertiniai elementai, padedantys kurti psichologiškai saugią darbo aplinką.

Prie streso mažinimo prisideda ir aiškūs vadovų išsakomi lūkesčiai, susitarimai su darbuotojais dėl jų įgyvendinimo bei prioritetų sudėliojimas greitoje ir nuolat besikeičiančioje darbo aplinkoje.

Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ jau kelerius metus vykdo iniciatyvas, skirtas darbuotojų psichinei sveikatai. Pradėjus nuo paskaitų ciklo apie emocijų pažinimą, dabar plečiami mokymai emocinio intelekto ugdymui ir streso valdymui, siekiant padėti darbuotojams efektyviau tvarkytis su kasdieniais iššūkiais.

Išbandyta ir pasiteisinusi priemonė – darbostogos, kuriose mūsų organizacijos darbuotojai gali praleisti iki 180 dienų per metus užsienyje. Jeigu darbuotojai nuodugniai joms pasiruošia, tai yra itin geras būdas pakeisti aplinką, paįvairinti darbinę kasdienybę ir šitaip užkirsti kelią galimam perdegimui.

Organizacijoms svarbu prisiminti, kad streso valdymas yra organizacijos kultūros dalis. Įmonės, kurios suvokia streso poveikį ir aktyviai siekia mažinti jo lygį, gali užtikrinti ne tik didesnį produktyvumą, bet ir geresnę darbuotojų psichinę sveikatą, mažesnę kaitą ir stipresnį jų įsitraukimą į organizacijos veiklą.