Pavasario pradžioje daugelyje kiemų atsiranda tas pats vaizdas. Ant žemės sukrautos metalinės konstrukcijos, polikarbonato lakštai, maišai su varžtais. Vėjas kartais vartinėja instrukcijas, o sklype pamažu formuojasi būsimo šiltnamio kontūrai.
Reklama
Atrodo paprasta. Iš tiesų dažniausiai taip ir yra. Tačiau ilgai tarnaujantis šiltnamis retai atsiranda vien tik atsukus keliasdešimt varžtų.
Vieta, pagrindas, kryptis, konstrukcija – visi šie dalykai gana tyliai nulemia, ar šiltnamis stovės dešimtmečius, ar pradės klibėti jau po kelių sezonų.
Klausimas kaip statyti šiltnamį, dažniausiai iškyla tik pradžioje. Vėliau jis pavirsta kitu: kodėl vienas šiltnamis stovi dvidešimt metų, o kitą tenka taisyti kas pavasarį.
Vieta sklype – pusė viso darbo
Pirmas sprendimas dažnai atrodo visai nereikšmingas. Kur pastatyti šiltnamį.
Tačiau būtent vieta gali nulemti visą derlių.
Šiltnamis mėgsta šviesą. Daug šviesos. Todėl geriausia, kai jis stovi atviroje vietoje, kur saulė šviečia didžiąją dienos dalį. Medžiai ar aukšti pastatai šalia gali sukurti šešėlį, kuris ankstyvą pavasarį tampa tikrai pastebimas.
Kartais šešėlis pasirodo tik ryte arba vakare. Ir tai dar nėra didelė problema.
Blogiau, kai saulė pasiekia šiltnamį tik kelias valandas per dieną.
Tada net geriausia konstrukcija nelabai padės.
Kryptis, apie kurią dažnai pamirštama
Daugelyje sodų šiltnamiai statomi tiesiog taip, kaip patogiau. Kur telpa. Kur mažiau trukdo.
Tačiau orientacija gali turėti įtakos šviesos pasiskirstymui.
Dažnai rekomenduojama šiltnamį statyti taip, kad jo ilgoji pusė būtų nukreipta rytų–vakarų kryptimi. Tokiu atveju augalai gauna daugiau vienodos šviesos visos dienos metu.
Mažesniuose sklypuose tokia kryptis ne visada įmanoma. Ir tai nėra tragedija. Šiltnamis vis tiek veiks.
Tačiau jei yra pasirinkimas, verta bent trumpam sustoti ir pagalvoti.
Kai kalbama apie tai, kaip statyti šiltnamį, daug dėmesio skiriama karkasui ir dangai. Pagrindas dažnai lieka kažkur paraštėse.
Kol neprasideda problemos.
Be tvirto pagrindo konstrukcija gali pradėti judėti. Žiemą ją veikia sniego svoris, pavasarį – įšalo kėlimas, vasarą – vėjas.
Dažniausiai naudojami keli variantai:
betoninis pamatas
betoninės trinkelės
metalinis pagrindo rėmas
impregnuotos medienos karkasas
Betonas laikomas patvariausiu sprendimu, tačiau jis reikalauja daugiau darbo.
Medinis pagrindas montuojamas greičiau, bet laikui bėgant gali pradėti irti. Ypač jei dirvožemis drėgnas.
Kartais pasirenkamas kompromisas – betoninės plytelės ar blokeliai po pagrindinėmis konstrukcijos vietomis.
Konstrukcija – plonas metalas ilgai nelaiko
Šiltnamių rinkoje kainos gali skirtis kelis kartus. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo gana panašūs.
Skirtumas dažnai slypi metalo storio.
Pigesni šiltnamiai naudoja plonesnius cinkuoto plieno profilius. Jie lengvesni, tačiau gali būti mažiau atsparūs stipriam sniegui ar vėjui.
Stipresni modeliai naudoja storesnį metalą arba papildomas arkas.
Lietuvoje žiemos kartais būna gana sniegingos. Ant šiltnamio stogo gali susikaupti keli šimtai kilogramų svorio. Tokia apkrova silpnesnę konstrukciją gali deformuoti.
Todėl renkantis verta pažiūrėti ne tik į kainą.
Polikarbonatas ar stiklas
Anksčiau dauguma šiltnamių buvo stikliniai. Tokie vis dar stovi senesniuose soduose.
Stiklas turi vieną didelį privalumą – labai gerai praleidžia šviesą. Tačiau jis trapus. Net nedidelis smūgis gali palikti skylę.
Dėl to šiandien dažniausiai naudojamas polikarbonatas.
Jo privalumai gana akivaizdūs:
lengvas
atsparus smūgiams
gerai izoliuoja šilumą
lankstus
Polikarbonato storis dažniausiai siekia 4–10 mm. Storesni lakštai geriau sulaiko šilumą ir yra tvirtesni.
Tačiau jie ir kainuoja daugiau.
Kaip statyti šiltnamį, kad jis neiškraipytų konstrukcijos
Surinkimo metu dažniausiai daroma viena klaida.
Konstrukcija surenkama ant nelygaus pagrindo.
Iš pradžių viskas atrodo gerai. Tačiau vėliau pradeda sunkiau užsidaryti durys, atsiranda tarpų tarp lakštų, kartais pradeda girgždėti metalas.
Todėl prieš montuojant konstrukciją verta patikrinti paviršiaus lygumą. Kartais užtenka kelių papildomų minučių su gulsčiuku.
Ir tai gali sutaupyti daug nervų ateityje.
Vėdinimas – detalė, kurią prisimena tik vasarą
Šiltnamyje temperatūra kyla labai greitai. Net ir pavasarį saulė gali per kelias valandas pakelti temperatūrą iki 35–40 °C.
Be ventiliacijos augalai tiesiog perkaista.
Todėl dauguma šiltnamių turi stoglangius arba papildomus ventiliacijos langus. Kai kurie sodininkai montuoja automatinius atidarytuvus, kurie reaguoja į temperatūrą.
Tokie mechanizmai veikia be elektros. Viduje esantis skystis plečiasi nuo šilumos ir pakelia langą.
Gerai pastatytas šiltnamis gali stovėti 15–20 metų.
Kartais net ilgiau.
Polikarbonatas dažniausiai tarnauja apie 10–15 metų, priklausomai nuo kokybės ir saulės poveikio. Vėliau jis gali pradėti prarasti skaidrumą.
Karkasas dažniausiai išlieka gerokai ilgiau.
Todėl kartais pakanka pakeisti tik dangą.
Ir vis dėlto – kantrybė statybos pradžioje
Klausimas kaip statyti šiltnamį dažnai atrodo paprastas. Instrukcija, varžtai, keli įrankiai.
Tačiau keli papildomi sprendimai pradžioje gali labai prailginti konstrukcijos gyvenimą.
Lygesnis pagrindas.
Tvirtesnis karkasas.
Šiek tiek daugiau dėmesio ventiliacijai.
Po kelių sezonų tie sprendimai tampa beveik nepastebimi. Šiltnamis tiesiog stovi savo vietoje. Augalai auga, durys užsidaro lengvai, o pavasarį nereikia nieko taisyti.
Kartais būtent taip ir atrodo gerai pastatytas šiltnamis.