Paskelbta
6 d. prieš-
Šiltnamis po žiemos retai būna pasiruošęs darbui. Net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkinga, viduje dažnai lieka tai, kas vėliau kainuoja derlių: ligų užuomazgos, nualinta dirva, susidėvėjusios konstrukcijos vietos. Todėl šiltnamio paruošimas sezonui prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji daigai.
Ne skubant. Ne vienu veiksmu. O nuosekliai, atkreipiant dėmesį į detales, kurios vasarą jau nebebus pataisomos.
Dažniausiai darbai pradedami ankstyvą pavasarį, kai dienomis temperatūra jau laikosi virš nulio. Tačiau pats pasiruošimas nėra susijęs tik su orais. Tai labiau susiję su laiku.
Kuo anksčiau išvalomas ir sutvarkomas šiltnamis, tuo daugiau galimybių ramiai sureaguoti, jei išryškėja problemos. Įtrūkęs stiklas, supuvęs medinis elementas ar pelėsis kampuose nėra greitai išsprendžiami dalykai likus savaitei iki sodinimo.
Šiltnamis neturi būti sandėlis. Prieš sezoną išnešama viskas, kas nėra konstrukcijos dalis: senos virvės, kuoliukai, vazonai, pernykščiai augalų likučiai.
Augalinės atliekos – atskira tema. Jei praėjusį sezoną buvo ligų, jų vieta ne komposte, o toliau nuo daržo. Net sveikai atrodantys stiebai gali slėpti nematomus dalykus.
Kai šiltnamis tuščias, daug lengviau pamatyti, kas iš tiesų vyksta viduje.
Rėmas, danga, tvirtinimo vietos. Visa tai patiria drėgmę, temperatūros svyravimus ir laiką. Metalas gali pradėti rūdyti, medis – minkštėti, plastikas – trūkinėti.
Smulkūs defektai dažnai ignoruojami, nes „dar laikys“. Kartais laiko. Kartais ne. O sezono viduryje taisyti jau sudėtinga.
Durys ir langai turi atsidaryti lengvai. Jei reikia jėgos – reikės ir vasarą, kai vėdinimas tampa kritinis.
Šiltnamio sienos plaunamos ne tam, kad būtų gražu. Nešvarumai mažina šviesos pralaidumą. Net 10–15 % prarastos šviesos ankstyvą pavasarį jaučiasi augaluose.
Plauti pakanka šilto vandens ir švelnaus šepečio. Chemija nebūtina, o kartais ir žalinga. Ypač plastikui.
Vidinės konstrukcijos – lentynos, skersiniai – taip pat kaupia dulkes ir drėgmę. Tai vietos, kuriose mėgsta likti ligų sporos. Kaune duris atveria tarptautinė paroda
Ne visi ją mėgsta. Ne visi ją daro. Ir ne visada jos reikia vienodai.
Jei praėjęs sezonas buvo be rimtų problemų, pakanka paprastesnių priemonių. Jei buvo grybelinių ligų, amarų ar kitų kenkėjų – dezinfekcija tampa svarbi.
Tam naudojami specialūs tirpalai, kartais ir senos, laiko patikrintos priemonės. Svarbu ne pats pasirinkimas, o nuoseklumas ir saikas. Per stipri koncentracija gali pakenkti dirvai labiau nei ligos.
Rekuperacinė vėdinimo sistema daugiabutyje sprendžia ne vien šviežio oro problemą
Šiltnamio dirva dirba be pertraukų. Ji neišsiplauna lietumi, neatsinaujina natūraliai. Todėl šiltnamio paruošimas sezonui be darbo su dirva iš esmės lieka paviršinis.
Viršutinis sluoksnis dažnai nuimamas. Ne visada visas, bet bent dalis. Tai ypač aktualu, jei kasmet auginamos tos pačios kultūros.
Papildymas kompostu, perpuvusiu mėšlu ar specialiais substratais priklauso nuo situacijos. Nėra vieno teisingo recepto. Vieniems dirva gyva, kitiems – pavargusi.
Pavasarį norisi „pamaitinti viską iš karto“. Tai suprantama. Tačiau per didelis trąšų kiekis ankstyvame etape dažnai sukuria problemų vėliau.
Organinės medžiagos veikia lėčiau, bet stabiliau. Mineralinės – greitai, bet trumpam. Kuris variantas tinkamesnis, priklauso nuo to, kas bus sodinama ir kada.
Čia svarbus saikas. Dirva neturi būti „turtinga“, ji turi būti subalansuota.
Prieš sezoną verta patikrinti, ar visi langai atsidaro, ar automatiniai mechanizmai veikia. Vėdinimas šiltnamyje nėra komforto klausimas. Tai ligų prevencija.
Blogai vėdinamas šiltnamis greitai tampa drėgnas, sunkus, su stovinčiu oru. Tokiose sąlygose augalai silpsta, net jei laistymas ir trąšos parinkti tinkamai. Sodyba, šiltnamiai ir aplinka
Net paprasta žarna ar laistytuvas turi savo logiką. Vanduo turi pasiekti šaknis, o ne tik sudrėkinti paviršių.
Jei naudojama lašelinė sistema, prieš sezoną ji išplaunama ir patikrinama. Užsikimšę lašintuvai dažnai pastebimi tik tada, kai augalas jau pradeda vysti.
Termometras. Drėgmės matuoklis. Paprastos žymės lysvėms. Tai ne būtinybė, bet pagalba. „Lidl“ atidarė pirmąją medinės konstrukcijos parduotuvę Lietuvoje
Tvarkingas šiltnamis leidžia greičiau pastebėti pokyčius. O pokyčiai šiltnamyje vyksta greitai.
Tai kiek iš tikrųjų duoda šiltnamio paruošimas sezonui? Jis negarantuoja idealaus derliaus. Tačiau jis sumažina atsitiktinumų skaičių.
Mažiau streso augalams. Mažiau gesinimo darbų sezono metu. Daugiau stabilumo, net jei vasara būna permaininga.
Šiltnamis nėra vieta stebuklams. Tai vieta, kur iš anksto padaryti sprendimai grįžta vėliau. Kartais tyliai, kartais labai akivaizdžiai.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...