Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą, kad net stipriausia rinkos tema nėra apsaugota nuo staigios korekcijos.
Reklama
Reuters skelbia, kad pasaulio rizikos fondai spalio 22 d. patyrė didžiausius vienos dienos nuostolius nuo COVID laikotarpio rinkų sukrėtimo. Pagrindinė priežastis – technologijų akcijų išpardavimas ir augantis nerimas dėl milžiniškų investicijų į DI infrastruktūrą.
„Meta Platforms“ akcijos krito apie 7 proc., „Nvidia“ – apie 4 proc., o „Nasdaq Composite“ smuko 2,6 proc.
Tai nėra DI sektoriaus žlugimas. Tačiau tai rodo, kad investuotojai pradeda daug griežčiau vertinti klausimą: kada šimtai milijardų dolerių, investuojamų į lustus, duomenų centrus ir energijos infrastruktūrą, pradės generuoti atitinkamo dydžio grąžą?
Kodėl rinkos pradėjo nervintis?
Didžiosios technologijų bendrovės šiuo metu investuoja milžiniškas sumas į duomenų centrus, GPU, energiją ir naujus DI modelius.
Iki šiol investuotojai daugiausia vertino augimo potencialą. Tačiau kuo daugiau kapitalo reikia infrastruktūrai, tuo labiau rinką domina pelningumas.
Tai ypač aktualu tokioms bendrovėms kaip „Meta“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“ ir DI infrastruktūros tiekėjams.
Rizikos fondai buvo stipriai priklausomi nuo technologijų sektoriaus
„Goldman Sachs“ duomenimis, visos trys pagrindinės banko stebimos rizikos fondų strategijos spalio 22 dieną prarado daugiau nei 1 proc.
Technologijų ir Azijos rinkoms orientuoti fondai buvo tarp labiausiai nukentėjusių.
Kai labai daug investuotojų laiko tas pačias pozicijas, staigus kritimas gali priversti fondus vienu metu mažinti riziką, o tai dar labiau sustiprina rinkos judėjimą.
Ar tai reiškia DI burbulo sprogimą?
Dar per anksti taip teigti.
DI infrastruktūros paklausa išlieka didžiulė, o tokios bendrovės kaip „Nvidia“ vis dar generuoja stiprius finansinius rezultatus.
Tačiau rinkos elgesys rodo, kad investuotojai tampa mažiau tolerantiški vien pažadams.
DI sektoriuje gali prasidėti etapas, kai svarbiausias klausimas bus ne „kas daugiausia investuoja?“, o „kas iš to realiai uždirba?“.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvos įmonėms svarbiausia ne bandyti prognozuoti „Nvidia“ akcijos kainą, o suprasti platesnį signalą.
Pastaruosius metus buvo lengva pateisinti beveik bet kokią investiciją žodžiais „dirbtinis intelektas“. Rinkos korekcija primena, kad technologijos turi turėti ekonominį pagrindą.
Prieš diegiant DI sistemą verta klausti:
kiek darbo valandų ji sutaupys;
kiek klientų padės aptarnauti;
kiek sumažins klaidų;
ar pakeis esamą mokamą programinę įrangą;
ar padės generuoti naujas pajamas.
Jeigu į šiuos klausimus nėra atsakymo, DI projektas gali tapti tiesiog brangia technologine mada.
Kas bus toliau?
Investuotojai ypač atidžiai stebės didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatus ir kapitalo išlaidų planus.
Jeigu pajamų iš DI augimas pateisins infrastruktūros išlaidas, dabartinė korekcija gali likti trumpalaikė. Jei išlaidos augs greičiau nei pelnas, diskusijos apie DI sektoriaus pervertinimą stiprės.