Dronai, kibernetinės atakos ir audros: ką verslui patikrinti prieš pratęsiant draudimo sutartį?

Audros, elektros tiekimo sutrikimai, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės – tik dalis rizikų, kurioms dar prieš kelerius metus daugelis įmonių skyrė mažiau dėmesio. Šiandien verslui tenka iš naujo įvertinti, ar turima draudimo apsauga nuo jų yra pakankama.

Reklama

„Jeigu pratęsiant draudimo sutartį neatsižvelgiama į pasikeitusią veiklą ir naujas rizikas, tik patyrus žalą gali paaiškėti, kad konkretus įvykis ar dalis nuostolių nepatenka į draudimo apsaugą. Ginčas gali kilti dėl nepakankamos draudimo sumos, sutartyje numatytų išimčių arba dėl to, kad įmonė nepranešė draudikui apie pasikeitusias aplinkybes“, – sako advokatų kontoros „CEE Attorneys“ advokatas Mindaugas Justinas Pupka.

Kur dažniausiai kyla ginčų?

Anot advokato, dažniausiai nesutariama, ar konkretus įvykis apskritai patenka į draudimo apsaugą ir kokia žala turi būti atlyginta. Pavyzdžiui, sutartis gali galioti tik tam tikroje teritorijoje arba neapimti žalos, kilusios dėl konkrečių priežasčių. Todėl draudimo sąlygas reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kur ir kaip įmonė iš tikrųjų veikia.

Neaiškumų kyla ir dėl tokių mažiau apibrėžtų sąvokų kaip „staigus ir netikėtas įvykis“ ar „didelis neatsargumas“. Jeigu įmonei svarbi sąlyga nėra aiški, verta paprašyti draudiko ją paaiškinti raštu ir prireikus atitinkamai patikslinti sutartį.

„Kalbant apie vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimą – ne visada pakanka tik pareigų pavadinimo. Pavyzdžiui, draudžiantis šiuo draudimu svarbu, kokias funkcijas žmogus iš tikrųjų atlieka ir kokius sprendimus priima. Nuo to gali priklausyti, ar jo atsakomybė bus apdrausta“, – teigia M. J. Pupka.

Verslo pokyčiai turi atsispindėti draudimo sutartyje

Draudimo apsaugos spragų gali atsirasti, kai keičiasi įmonės veikla, tačiau draudimo sutartis lieka tokia pati. Nauji gamybos procesai, įsigyta įranga, atidaryti padaliniai ar naujos eksporto rinkos – priežastys peržiūrėti turimą apsaugą. Jei pokyčių atsiranda sutarties galiojimo metu, nereikėtų laukti jos pratęsimo: svarbu patikrinti pareigą informuoti draudiką ir suderinti reikalingus pakeitimus.

„Krovinių vežimo bendrovėms svarbūs ir geopolitiniai pokyčiai šalyse, kuriose jos veikia. Prieš pratęsiant sutartį reikėtų patikrinti, ar joje nėra išimčių, susijusių su turto konfiskavimu, nusavinimu ar kitais valdžios institucijų veiksmais, ir ar aktualias rizikas galima apdrausti papildomai.

Taip pat būtina įvertinti, pagal kokią vertę apdraustas turtas. Jei pasirinkta atkuriamoji vertė, draudimo suma turėtų atitikti dabartines turto atkūrimo sąnaudas – statybos darbų, įrangos, transportavimo ir montavimo kainas“, – pataria advokatas.

Dronų ir sabotažo padaryta žala – ar ji būtų apdrausta?

Verslas vis dažniau vertina dronų, sabotažo ir kitų geopolitinių grėsmių riziką. Tačiau vienareikšmiško atsakymo, ar įprastas turto draudimas atlygintų tokių įvykių padarytą žalą, nėra – tai priklauso nuo konkrečios sutarties. Joje karo veiksmai, terorizmas, sabotažas ir panašūs įvykiai gali būti įtraukti į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

Anot M. J. Pupkos, drono padarytos žalos atlyginimas gali priklausyti nuo to, kaip pagal sutartį bus vertinama įvykio priežastis – ar ji bus siejama su karo veiksmais, terorizmu, sabotažu, ar kitomis aplinkybėmis. Todėl prieš pratęsiant sutartį verta išsiaiškinti, ar tokia žala būtų apdrausta, ar reikėtų papildomos apsaugos ir kokios būtų jos ribos.

Turto draudimas ne visada atlygina veiklos sustojimo nuostolius

Vien turto draudimas savaime neužtikrina, kad bus atlyginti dėl bendrovės sustojusios veiklos patirti nuostoliai. Tam sutartyje turi būti numatyta veiklos nutrūkimo apsauga. Priklausomai nuo jos sąlygų, gali būti atlyginamas prarastas bendrasis pelnas, papildomos veiklos palaikymo išlaidos ar kiti finansiniai nuostoliai.

„Ne kiekvienas veiklos sustojimas suteikia teisę į išmoką. Prieš pratęsiant sutartį svarbu patikrinti, dėl kokių įvykių taikoma apsauga, kokie numatyti išmokų limitai bei išskaitos ir kiek laiko patirti nuostoliai būtų atlyginami“, – sako advokatas.

Trys dalykai, kuriuos verta patikrinti

Apibendrindamas M. J. Pupka išskiria tris dalykus, kuriuos verslui reikėtų patikrinti prieš pratęsiant draudimo sutartį:

1. Apsaugos apimtį ir išimtis. Kokie įvykiai bei nuostoliai apdrausti, o kada apsauga netaikoma? 2. Draudimo sumas, išmokų limitus ir išskaitas. Ar galimos išmokos pakaktų turtui atkurti ir kitiems nuostoliams padengti? 3. Kas, kur ir kokią veiklą vykdydamas yra apdraustas. Ar sutartis apima visas įmonės veiklas, padalinius, teritorijas ir reikiamus asmenis?