Aplinkosaugininkų tikslas – atkurti Sacharą Lietuvoje

Sacharos pelkė – tai vertinga pamažu atsikurianti gyvosios gamtos ekosistema, plytinti Rokiškio rajone. Pasakojimai byloja apie prieš šimtmetį Panemunėlio miške įsiplieskusį gaisrą, persimetusį į pelkę – degančios duobės rūko ištisą žiemą, o vėjas pustydavo degėsius ir sausas durpes tarsi smėlį Sacharos dykumoje. Vietos eiguliai šį gaisro nuniokotą plotą ėmė vadinti Sachara. Ilgainiui pavadinimas prigijo ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir oficialiuose dokumentuose – pelkę imta vadinti Sacharos pelke. Beveik prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, šis dykra virtęs 88 hektarų durpynas buvo paliktas likimo valiai. Per kelis dešimtmečius pelkinė ekosistema pradėjo palengva atsikurti, tačiau procesą stabdo vis dar sėkmingai veikiančios sausinimo sistemos tinklas.

Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – vienas iš efektyviausių metodų ne tik stabdančių pelkės sausėjimą, durpės skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkinių buveinių gyvybingumą. Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai ne tik pagerins Sacharos pelkės hidrologinę būklę, bet ir padės atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą bei aukštapelkėms būdingas atviras erdves, svarbias biologinės įvairovės išsaugojimui. Tokios suformuotos erdvės yra itin svarbios pelkėje perintiems ir besimaitinantiems retiems paukščiams, taip pat joje gyvenantiems retiems bei saugomiems vabzdžiams.