Virtuvės baldų išmatavimai retai atrodo kaip įdomi tema. Dažniau – kaip techninė smulkmena, kurią „kažkas paskaičiuos“. Tačiau būtent čia slypi riba tarp virtuvės, kurioje viskas veikia savaime, ir tos, kurioje nuolat kažkas kliūva, per aukšta, per žema, per siaura.
Reklama
Skirtumas dažnai matuojamas ne dizainu, o centimetrais. Kartais net keliais.
Kodėl matmenys svarbesni nei stilius
Virtuvės stilius pastebimas iš karto. Išmatavimai – tik po kurio laiko. Kai kasdien tenka lenktis. Kai stalčius neatsidaro iki galo. Kai indaplovės durys kliudo praėjimą.
Virtuvės baldų išmatavimai tiesiogiai veikia:
judėjimo patogumą,
kūno laikyseną,
darbo tempą,
net nuotaiką.
Net ir brangiausia virtuvė gali erzinti, jei pagrindiniai matmenys parinkti mechaniškai, be konteksto.
Darbinio stalviršio aukštis – ne visiems vienodas
Ilgą laiką buvo laikoma norma: 85–90 cm nuo grindų. Daugelyje virtuvių taip ir liko.
Tačiau realybėje patogus aukštis priklauso nuo žmogaus ūgio. Skirtumas tarp 160 cm ir 185 cm ūgio jaučiamas labai greitai.
Apytikslės gairės:
žemesniems žmonėms patogiau apie 85 cm,
vidutinio ūgio – apie 90 cm,
aukštesniems – 92–95 cm.
Skamba kaip smulkmena. Bet kasdien pjaustant, maišant, plaunant, nugaros pojūtis pasako viską.
Spintelių gylis: kada „standartas“ neveikia
Apatinių spintelių gylis dažniausiai siekia apie 60 cm. Tai leidžia talpinti buitinę techniką ir išlaikyti vientisą liniją.
Viršutinės spintelės – apie 30–35 cm. Kad nekliudytų galvai. Bent teoriškai.
Tačiau mažose virtuvėse šie skaičiai kartais tampa problema. Gylis suvalgo erdvę. Ypač siauruose butuose, kur praėjimas tarp baldų tampa ankštas.
Tokiais atvejais:
viršutinės spintelės seklinamos,
dalis jų keičiama atviromis lentynomis,
atsisakoma perteklinių tūrių.
Čia virtuvės baldų išmatavimai tampa ne teorija, o kompromisu.