Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Apie atsakingo skolinimosi nuostatų pokyčius ir pradinio įnašo mažinimą buvo kalbama jau kurį laiką, todėl pats sprendimas rinkos dalyviams nebuvo visiška staigmena. Panaši tvarka, sumažinusi privalomo pradinio įnašo dydį iki 10 proc., bus taikoma ir Švedijoje, kurios būsto rinka turi didelę įtaką ir Baltijos šalims. Vis dėlto labiausiai nustebino ne pats sprendimas, o jo laikas, teigia „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Rinka šiuo metu išgyvena labai ryškų atsigavimą ir panašu, kad ši tendencija tęsis ir kitais metais. Anot L. Žukovės, didžiausias nuogąstavimas – kad būtent šiuo laikotarpiu atlaisvinti reikalavimai būsto rinką gali dar labiau įkaitinti.
„Vilniuje būsto kainos pastaruosius kelerius metus augo kur kas sparčiau nei kituose šalies miestuose, todėl atotrūkis tarp sostinės ir regionų tik ryškėja. Tai procesas, kuris buvo prognozuojamas jau seniai: prieš dešimtmetį būstas patraukliose Vilniaus vietose kainavo vos pusantro karto daugiau nei ne tokiose paklausiose vietovėse, o dabar skirtumas gerokai išaugęs“, – sako ekspertė.
Pirmiausia paveiks sostinės gyventojus
L. Žukovė pastebi, kad pradinio įnašo mažinimas pirmiausia paveiks tuos, kurie planuoja įsigyti būstą sostinėje – ypač neseniai į Vilnių atsikėlusius gyventojus. Vietiniai vilniečiai dažniau jau turi sukaupto turto ar šeimos paramą, todėl poveikis jiems bus mažesnis.
„Regionuose situacija kitokia: ten būsto kainos yra mažesnės, todėl pradinio įnašo klausimas nėra toks opus ir sutaupyti tampa lengviau. Tai reiškia, kad gyventojai už miesto ribų turi daugiau galimybių greičiau įsigyti nuosavą būstą“, – pasakoja L. Žukovė. Norite uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą!
Pradinį įnašą sukaupti vis dar sudėtinga
Skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, norint sukaupti 15 proc. pradinį įnašą 60 kv. m butui Vilniuje, vidutines pajamas gaunančiam žmogui reikėtų taupyti apie devynerius metus. Kaune – septynerius, Klaipėdoje – šešerius, o Šiauliuose – ketverius. Kinijos išmaniųjų DI technologijų įmonė „EncoSmart“ pritraukė pradinį finansavimą
„Jei kalbame apie erdvesnį, 90 kv. m būstą, taupymo laikotarpis dar labiau pailgėja: Vilniuje – iki 13 metų, Kaune – iki 10, Klaipėdoje – iki 9, Šiauliuose – iki 7. Tai reiškia, kad būsto įperkamumo prasme artėjame prie Stokholmo, Paryžiaus ar Londono lygio“, – pasakoja ekspertė.
Ji priduria, kad jei pradinį įnašą sumažintume iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek liktų didelis iššūkis. Sutaupyti 60 kv. metrų butui vidutinių pajamų gavėjui prireiktų daugiau nei penkerių metų. Todėl galima sakyti, kad be papildomų pajamų ar artimųjų pagalbos būstą Vilniuje įsigyti vis dar sudėtinga. 10 proc. pradinis įnašas – su daug „žvaigždučių“
„Vidutinė taupymo norma Lietuvoje – apie 12 proc. pajamų. Toks tempas reiškia, kad daugeliui žmonių tektų taupyti dešimtmetį ar dar ilgiau. Dėl to nemaža dalis gyventojų bando taupyti didesnę pajamų dalį – apie 20 proc., bet ir tai ne visada garantuoja greitesnį procesą“, – teigia L. Žukovė.
Sąlygų lengvinimas problemos neišspręs
Iš kitos pusės, ši situacija nėra išskirtinė – beveik nė vienoje Europos sostinėje įsigyti būstą iš vidutinio atlyginimo nėra lengva, sako pašnekovė, tačiau vien mažesnis pradinis įnašas problemos neišspręs. Jis gali suteikti trumpalaikį palengvinimą, o būsto prieinamumą iš esmės nulemia ne tik finansavimo taisyklės, o kur kas platesni sisteminiai sprendimai, didinantys būsto pasiūlą, skatinantys statybų tempą ir mažinantys rinkos disbalansą. „Tele2“ grupė tvarumą raportuoja skaidriausiai
„Jeigu norime, kad būsto rinka būtų tvari, turime žiūrėti ne tik į paklausos pusę, bet ir į pasiūlos galimybes. Kitaip rizikuojame, kad kainų šuoliai taps dar didesni, o įpirkti būstą taps dar sunkiau – ypač jaunoms šeimoms ir į didmiesčius persikeliantiems gyventojams“, – apibendrina „Luminor“ banko ekspertė.
NUMAI įkūrėjas A. Čiagus: „Mūsų misija – padėti žmonėms įsigyti pirmuosius savo namus“
Geros pajamos dar negarantuoja būsto paskolos: ką bankas vertina priimdamas sprendimą?
Vasarą užregistruota daugiausia žalų per trejus metus: ekspertai primena, kaip apsaugoti turtą rudenį
Pirmoji alga – pirmasis finansinis egzaminas: kaip išvengti impulsyvių išlaidų?
„Luminor“ ekonomikos apžvalga: ar kylanti infliacijos įtampa neišmuš besitęsiančio ekonominio vakarėlio saugiklių?
„Luminor“: infliacijos dalgis pjauna Lietuvos augimą
„Piliamiesčio“ kvartalo plėtrai Kaune „Luminor“ paskolino 13,6 milijono
Kai norisi čia ir dabar: kada pirkimas išsimokėtinai jaunimui tampa rizika?
Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kada jų vis dar gali prireikti?
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos telekomunikacijų bendrovei „Consilium optimum“, veikiančiai su prekės ženklu „Fastlink“, nacionalinis plėtros bankas ILTE suteikė 5 mln. Eurų paskolą. Tai...
JAV Federalinis rezervų bankas (FED) rugsėjo 16 dieną padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto – iki 3,75–4,00 proc. intervalo....
Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ paskelbė 2027 metais pristatysianti du naujus dirbtiniam intelektui skirtus lustus ir toliau plėsianti didelio našumo skaičiavimo...
Artėjant žiemai Europai atsirado daugiau galimybių įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų (LNG), nes aukštos kainos smarkiai sumažino paklausą Azijoje. Tačiau pati...
Kalbant apie robotizuotas parduotuves dažnai įsivaizduojama visiškai autonominė prekybos vieta, kurioje nelieka darbuotojų. Japonijos robotikos bendrovė „Telexistence“ rodo praktiškesnį kelią...
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...