Rytis Laurinavičius. Norite uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą!

„Unicorns Lithuania“ valdybos narys, „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius

Reklama

Metų pradžia prasidėjo džiugiais pranešimais apie tai, kad dar niekada taip gerai negyvenome – augome sparčiau nei likusi Europa, aplenkėme net jos senbuves. Vien startuolių vertė per pastaruosius penkerius metus, „Dealroom“ duomenimis, išaugo 6,8 kartų – tai yra geriausias rezultatas Vidurio ir Rytų Europoje. Ir nors šiandien rezultatai džiugina, kaip išlaikysime tokį augimo spurtą? Norime išlaikyti augimą ir uždirbti daugiau? Investuokime į švietimą, o dar konkrečiau – į pradinį ugdymą.

Praėjusių metų pabaigoje EBPO pristatė suaugusiųjų (16–65 m.) raštingumo, skaičiavimo bei problemų sprendimo įgūdžių tyrimą. Šie įgūdžiai yra reikšmingi asmeninei, socialinei sėkmei bei yra pagrindas inovacijų kūrimui. Tyrimas parodė, kad geresni skaičiavimo gebėjimai yra susiję su 5 procentiniais punktais didesne tikimybe įsidarbinti ir net 8 proc. didesniu darbo užmokesčiu. O Lietuvoje, remiantis tyrimo duomenimis, geresnis išsilavinimas gali būti siejamas net su 15 proc. didesniu atlyginimu. Deja, Lietuva šiame tyrime atsilieka nuo EBPO vidurkio visose vertintose srityse. Sudėtingiausias raštingumo ir skaičiavimo užduotis geba atlikti vos 2 proc. ir 4 proc. suaugusiųjų, kai EBPO vidurkis atitinkamai siekia 12 ir 14 proc.

Įdomu tai, kad išsilavinimo lygis nebūtinai atspindi turimus įgūdžius. Pavyzdžiui, suomiai, turintys tik vidurinį išsilavinimą, atlieka visas įgūdžių užduotis geriau nei lietuviai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Estai, turinys tik pagrindinį ar net žemesnį išsilavinimą, raštingumo ir skaičiavimo kategorijose pasiekia geresnių rezultatų nei lietuviai su viduriniu išsilavinimu.

Nepaisant to, mūsų pradinukai pagal TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) rezultatus užima pirmą vietą Europoje ir septintą pasaulyje, aplenkdami net suomių pradinukus, kurie užima tik 19 vietą. Tai rodo, kad, stipriai pradėję, vėliau tarsi „pametame“ mokinius švietimo sistemoje.

Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių (be Omano ir Trukmenistano), taikančių 4+6+2 mokymosi principą: ketveri metai pradinio, šešeri – pagrindinio ir dveji – vidurinio ugdymo. Savo ruožtu tokios šalys kaip Estija jau seniai prailgino pradinį ugdymą. Estija švietimo reformą atliko dar praėjusiame tūkstantmetyje ir šiandien pagal EBPO PISA (Programme for International Student Assessment) tyrimą yra pirma Europoje ir septinta pasaulyje. Latvija tokį pokytį atliko 2007 m. ir iš 20 vietos pakilo į 13. Mes, deja, Europoje esame tik 20 vietoje.

Ilgesnis pradinis ugdymas ne tik pagerintų akademinius pasiekimus, bet ir padėtų vystyti socialinius, emocinius bei kritinio mąstymo įgūdžius, skatintų kūrybiškumą ir stiprintų fizinę bei psichinę sveikatą. Be to, tai padėtų spręsti mokytojų trūkumo problemą: prailginus pradinį ugdymą, mokytojų dalykininkų poreikis sumažėtų keliais tūkstančiais. Taip pat tai sudarytų sąlygas turėti mokyklas arčiau namų, nes pradinėse mokyklose daugelį dalykų moko tas pats mokytojas, tad tokios mokyklos gali puikiai veikti ir būdamos mažesnės.

Be to, ilgesnis pradinis ugdymas gali lemti ir didesnes pajamas suaugus. Mokslininkai atliko tyrimą Kinijoje, po kurio paaiškėjo, kad prailginus pradinį ugdymą nuo penkerių iki šešerių metų, net nekeičiant programų, tai lėmė vidutiniškai 2,6 proc. didesnes pajamas per mėnesį. UNESCO skaičiuoja, kad kiekvienas investuotas doleris į pradinį išsilavinimą generuoja nuo 10 iki 15 dolerių ekonomikoje.

Auginkime ekonomiką, susitelkdami į švietimą. Pradėkime nuo pradžių – pradinėje mokykimės ilgiau. Tai gali tapti tvirtu pagrindu įsitvirtinant tarp ekonomikos lyderių pasaulyje.