Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų infrastruktūrai išvystyti trūksta apie 80 mln. eurų, spalio 31 dieną pranešė LRT, remdamasi ekonomikos ir inovacijų viceministro Waldemaro Urbano pasisakymais. Ministerija siūlo didinti metinį finansavimą, tačiau galutinis sprendimas dėl papildomų lėšų dar nepriimtas. Įmonėms, kurios svarsto statyti gamyklas ar plėsti sandėlius, svarbiausias klausimas – kiek parengti sklypai ir komunikacijos lemia investicijų greitį.
Ką reiškia 80 mln. eurų infrastruktūros poreikis?
Tai nėra paskelbta vienos naujos gamyklos investicijų suma. Kalbama apie esamų LEZ bei pramonės parkų infrastruktūros vystymo poreikį: inžinerinių tinklų, kelių, elektros galios, nuotekų ir kitų objektų parengimą. Viceministras nurodo, kad tokiai infrastruktūrai kasmet skiriama kiek daugiau kaip 16 mln. eurų, nors poreikis yra gerokai didesnis.
Pasak ministerijos, siūloma dvigubinti metinį finansavimą. Tokį siūlymą dar turi įvertinti politinių sprendimų priėmėjai, todėl korektiška kalbėti apie finansavimo prašymą, o ne apie jau skirtus pinigus. Verslo planuotojams šis skirtumas svarbus, nes realus objekto įgyvendinimo terminas priklauso nuo faktinio finansavimo ir viešųjų pirkimų.
Kodėl paruoštas sklypas toks svarbus investuotojui?
Tarptautinė įmonė paprastai lygina kelias valstybes pagal bendrą projekto įgyvendinimo laiką, darbo jėgą, mokesčius, tiekimo grandines ir riziką. Net jeigu sklypo nuomos kaina konkurencinga, keli papildomi mėnesiai laukiant elektros prijungimo gali tapti esminiu trūkumu. Investicijos laimėjimą lemia ne vien žemėlapio vieta, bet ir realus pasirengimas pradėti darbus.
Didelėms gamykloms gali reikėti ne tik vientiso keliolikos hektarų ploto, bet ir aiškių pajėgumų tiekėjų. Vietos valdžiai tenka subalansuoti infrastruktūros parengimą su rizika, kad potencialus investuotojas projekto vis dėlto neįgyvendins.
Kokios galimybės atsiranda Lietuvos įmonėms?
Jeigu infrastruktūros plėtra bus finansuojama, rinkoje gali padaugėti projektavimo, žemės darbų, elektros tinklų, kelių, vandentvarkos ir statybų užsakymų. Naudos gali gauti regionų rangovai, techninės priežiūros įmonės ir įrangos tiekėjai. Tačiau viešojo finansavimo planas savaime dar nėra rangos sutartis: konkrečios galimybės atsiras tik paskelbus konkursus ir patvirtinus projektus.
Smulkesniems verslams pramonės parkų plėtra svarbi ir netiesiogiai. Nauja gamykla gali kurti paklausą valymo, maitinimo, transporto, techninės priežiūros bei darbuotojų apgyvendinimo paslaugoms. Tokie antriniai efektai priklauso nuo gamyklos dydžio ir vietos tiekėjų pasirengimo.
Ką verta stebėti toliau?
Lemia trys rodikliai: patvirtintos biudžeto eilutės, realiai įrengtų investicinių sklypų skaičius ir pasirašytos investicijų sutartys. Vien infrastruktūros išlaidų augimas nėra galutinis rezultatas, jeigu už jo neseka įsikūrusios įmonės ir darbo vietos. Kita vertus, net esant paklausai, projektus gali riboti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ar energijos kainos.
Kaip įvertinti infrastruktūros finansavimo naudą?
Viešųjų investicijų efektyvumą galima analizuoti pagal paruoštų sklypų naudojimą. Jei įrengtos komunikacijos, bet teritorijoje ilgai neatsiranda naujų investuotojų, projektas gali pareikalauti papildomo vertinimo. Jeigu po infrastruktūros įrengimo keliuose etapuose pradedamos gamyklų statybos, matoma tiesioginė investicijų sąsaja su realia veikla. Todėl vien bendra išleista suma neturėtų būti laikoma pagrindiniu sėkmės rodikliu.
Savivaldybių požiūriu svarbu planuoti ne vien pagrindinius kelius. Gamyklos veiklos pradžią gali stabdyti tinklų pajėgumas, nuotekų tvarkymo galimybės, privažiavimas sunkiajam transportui arba darbuotojų susisiekimas. Jei bent viena grandis nėra paruošta, likusios investicijos negali visiškai atsipirkti. Todėl keli smulkesni „trūkstamos grandies“ projektai kartais gali būti praktiškesni už vieną didelį, bet dar nepaklausų pramonės parko etapą.
Verslo atstovai gali iš anksto domėtis, kokios veiklos planuojamos aplink konkrečią LEZ. Statybų rangovas gali ruoštis konkursams, o paslaugų įmonė – skaičiuoti galimą klientų ratą. Vis dėlto preliminarūs investuotojo ketinimai neturėtų būti laikomi garantuotais užsakymais: konkretų verslo planą geriau grįsti pasirašytomis sutartimis ir patikimu investicijų įgyvendinimo grafiku.
Investicijų konkurencija tarp valstybių vyksta ne tik mokesčių lengvatomis. Svarbūs ir greiti administraciniai sprendimai, patikimi inžineriniai tinklai, darbuotojų mokymas bei transporto jungtys. Jeigu Lietuva nori pritraukti didesnius gamybinius projektus, vien patrauklaus sklypo kainos gali nepakakti. Kita vertus, infrastruktūrai skirti pinigai turi būti investuojami ten, kur tikėtina reali paklausa. Verslininkams šis pranešimas gali būti signalas domėtis konkrečių regionų plėtros planais ir jiems reikalingomis paslaugomis. Tačiau finansavimo poreikis neturi būti supainiotas su patvirtintu valstybės įsipareigojimu: iki sprendimo dėl biudžeto galimos įvairios finansavimo apimtys, todėl ilgalaikius planus reikia koreguoti tik gavus patikimą informaciją.
Ką verta padaryti dabar:
- Sekite savivaldybių ir LEZ skelbiamus infrastruktūros konkursus.
- Skirkite patvirtintus biudžetus nuo finansavimo pasiūlymų.
- Vertinkite regionų projektus pagal faktinį investuotojų užimtumą ir darbo vietas.
Šaltinis: LRT / ELTA. Iliustracinė nuotrauka: Mathias Reding / Unsplash.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.