„Telia“ solidarizuojasi su disleksikais – paleido reklamas su klaidomis

Šią savaitę „Telia“ savo interneto reklamose specialiai privėlė gramatinių klaidų, kurias paprastai daro disleksijos sutrikimą turintys žmonės – sumaišytos balsės, sukeistos priebalsės. Taip siekiama atkreipti dėmesį ir sumažinti dažnai sutinka socialinę stigmą, kurią dėl disleksijos patiria kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Šį iniciatyva yra pasaulinės „Go Red For Dyslexia“ akcijos dalis.

Reklama

Disleksija yra mokymosi sutrikimas, pasireiškiantis sunkumais priimant, įsisavinant ir analizuojant raidėmis bei skaičiais išreikštą informaciją. Statistika rodo, kad kiekvienoje Lietuvos mokyklos klasėje yra nuo vieno iki trijų vaikų dėl disleksijos susiduriančių su mokymosi sunkumais. Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį. Jam būna sunku įsiminti eilėraščius, daineles ar atkartoti ritmą.

Vėliau šis sutrikimas pasireiškia tuo, kad yra daroma daug gramatinių ir skyrybos klaidų, sunku suprasti tekstą ir jį atpasakoti bei painiojamos panašios raidės, pavyzdžiui, p ir b. Sutrikimą turintieji susiduria ne tik su iššūkiais mokantis vienintelį „teisingą“ pažinimo modelį neretai siūlančioje švietimo sistemoje ir su tuo susijusiomis praktinėmis problemomis, bet ir socialine stigma, gaubiančia nukrypimus nuo standartinio raštingumo suvokimo.

„Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerės Julijos Markeliūnės teigimu, apie disleksiją turinčių žmonių patirtis ir problemas yra kalbama per mažai. Visuomenėje vis dar trūksta žinojimo apie šio, vis dažniau, pasitaikančio sutrikimo sukeliamus iššūkius ir galimybes juos įveikti.

„Tekstas yra tik viena iš priemonių pažinti pasaulį, mokytis ir siekti tobulėjimo, o gramatinės klaidos ar sunkumai priimant informaciją tikrai neleidžia daryti išvadų apie žmogaus intelektinius, kūrybinius ir pažinimo gebėjimus. Paradoksalu, bet disleksiją turinių žmonių intelektas ne retai yra aukštesnis nei vidutinis, tačiau, dėl skaitymo sunkumų, tai dažnai lieka nepastebėta. Kai kurie mokytojai vis dar žiūri į šiuos vaikus kaip į tinginius ar negabius, o tai gali turėti neigiamą įtaką jų išsilavinimui, savivertei ir santykiams su kitais. Būna, kad ir patys, turbūt, susinerviname pamatę klaidų pilnus įrašus ar komentarus socialiniuose tinkluose, tačiau labai svarbu tą akimirką sustoti ir pagalvoti, kad gal tai parašęs žmogus turi iššūkių ir nepulti kurstyti internetinių patyčių“, – sako J. Markeliūnė.

Pašnekovė priduria, kad daugybė genialių ir visai žmonijai svarbius atradimus padariusių ar savo kūryba milijonus sužavėjusių žmonių turėjo disleksijos sutrikimą – nuo Galilėjaus iki Džono Lenono ir daugelio kitų. Dėl to svarbu sulaužyti stereotipus ir stigmas, o tai galima padaryti tik didinant suvokimą apie disleksiją ir ją turinčių žmonių galimybes bei poreikius.

Raudona spalva – atkreipti dėmesį

Anot J. Markeliūnės, „Telia“ siekia, kad gyvenimas būtų įdomus visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimų sutrikimų ar jiems palankiausių mokymosi modelių, todėl jungiasi prie pasaulinės akcijos „Go red for dyslexia“, kuria siekiama keisti vyraujantį naratyvą apie disleksiją ir raštingumą bei padėti parodyti mokymosi sutrikimus turinčių žmonių potencialą.

„Nereikėtų nustebti artimiausiu metu mūsų socialinių tinklų įrašuose ar reklamose skydeliuose pastebėjus gramatinių klaidų. Jas paliekame sąmoningai, siekdami atkreipti dėmesį į disleksijos sutrikimo keliamus iššūkius“, – teigia „Telia“ atstovė.

Pozityviai žiniai skleisti „Go Red For Dyslexia“ iniciatyva pasirinko raudoną spalvą, kuri įprastai siejama su klaidų taisymu, neteisingai parašytų žodžių braukymu ir koregavimu. Gyventojai, įmonės ir organizacijos raginami palaikyti iniciatyvą pasirenkant raudonos spalvos akcentus aprangos detalėse, grafiniame dizaine ar interjere. Iniciatyva žodį apie disleksiją skleidžia nuo 2019 metų ir vienija dešimtis disleksijos sutrikimą turintiems žmonėms padedančių organizacijų visame pasaulyje.