Robotikos startuolis „Eka“ jau vertas 1,45 mlrd. dolerių: robotas daiktus rūšiuoja greičiau už žmogų

Robotikos startuolis „Eka Robotics“ pritraukė 150 mln. JAV dolerių Series A investiciją, o bendrovės vertė po finansavimo siekia apie 1,45 mlrd. dolerių.

Reklama

Tai itin didelis įvertinimas bendrovei, kuri sprendžia vieną seniausių robotikos problemų – kaip išmokyti robotą patikimai paimti ir manipuliuoti labai skirtingais realaus pasaulio objektais.

„Eka“ teigia, kad jos sistema jau gali atlikti apie 1 500 paėmimo operacijų per valandą, palyginti su maždaug 600 žmogaus atliekamų operacijų analogiškomis sąlygomis.

Kodėl paimti daiktą robotui taip sunku?

Žmogui paimti lemputę, braškę ar laidą atrodo elementaru.

Robotui tai yra sudėtinga fizikos problema.

Jis turi suprasti:

• kur yra objektas;
• kokios jis formos;
• kiek jėgos naudoti;
• ar daiktas slysta;
• ar jį galima spausti;
• kaip koreguoti judesį realiuoju laiku.

Daug tradicinių robotų puikiai atlieka vieną tiksliai suprogramuotą operaciją, tačiau sunkiai prisitaiko, kai objektas ar aplinka pasikeičia.

„Eka“ robotai bando ne tik matyti, bet ir „jausti“

Bendrovė kuria vadinamąjį Vision-Force-Action modelį.

Jis jungia:

• vaizdo informaciją;
• jėgos jutiklių duomenis;
• roboto veiksmus.

Tai leidžia sistemai spręsti ne tik pagal tai, ką kamera mato, bet ir pagal tai, ką roboto ranka „jaučia“ liesdama objektą.

Pavyzdžiui, robotas gali koreguoti suėmimą, jei pajunta, kad daiktas slysta.

Mokymasis vyksta simuliacijoje

Didelę dalį roboto mokymosi „Eka“ perkelia į virtualias simuliacijas.

Ten per labai trumpą laiką galima sugeneruoti tūkstančius valandų robotinės patirties ir keisti:

• objektus;
• paviršius;
• svorį;
• trintį;
• padėtį;
• fizines sąlygas.

Tada išmokti gebėjimai perkeliami į realų robotą.

Jeigu toks modelis veiks patikimai, robotikos plėtra gali labai paspartėti.

Kodėl investuotojai skiria tiek daug pinigų?

Generalinės paskirties robotų rinka gali būti milžiniška.

Šiandien trilijonų dolerių vertės darbas atliekamas žmogaus rankomis:

• sandėliuose;
• gamyklose;
• maisto pramonėje;
• elektronikos surinkime;
• pakavime.

Jei robotas gali greitai išmokti daug skirtingų fizinių užduočių, automatizuojama ne viena gamybos linija, o ištisos darbo kategorijos.

Dar reikės įrodyti patikimumą

Vis dėlto svarbu nepainioti laboratorinių rezultatų su masine pramonine eksploatacija.

Gamykloms svarbiausia ne graži demonstracija, o tai, ar robotas gali tūkstančius valandų dirbti:

• stabiliai;
• saugiai;
• pigiai;
• su minimaliomis prastovomis.

Būtent klientų diegimai parodys, ar „Eka“ technologija iš tiesų gali pasiekti žadėtą mastą.

Ką tai reiškia Lietuvos gamybai?

Lietuvoje daug įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu ir didėjančiais darbo kaštais.

Jeigu lankstūs robotai taps ekonomiškai prieinami, jie ypač aktualūs būtų:

• elektronikos surinkimui;
• maisto pakavimui;
• logistikai;
• smulkių detalių gamybai;
• baldų ir komponentų pramonei.

Didžiausias pokytis būtų tas, kad robotizacija taptų ekonomiškai prasminga ne tik milžiniškoms gamykloms, bet ir vidutinėms įmonėms, kurių gamybos užduotys dažnai keičiasi.

Šaltiniai: Eka Robotics; TechCrunch.