Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 37 453 žmonės, tai – 488 asmenimis daugiau negu 2023 m. Nors pagrindine mirties priežastimi vis dar išlieka kraujotakos sistemos ligos, sudarančios daugiau negu pusę (50,8 proc.) visų mirčių atvejų, pastarųjų metų statistika rodo gerėjančias tendencijas – mirštamumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto darbingo amžiaus (16–64 m.) žmonių grupėje mažėja. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorės, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologės ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovės Jurgitos Plisienės, tai – nuoseklių veiksmų, apimančių kruopštų sveikatos priežiūros specialistų darbą ir pačių pacientų pastangas, taip pat pokyčius vaistų kompensavimo sistemoje, rezultatas.
Reklama
2024 m. pirmą kartą darbingo amžiaus vyrų mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius nukrito žemiau 1 000 – užfiksuotos 965 mirtys, nors 2023 m. jų buvo 1 040, o 2015 m. – net 1 404. Darbingo amžiaus moterų grupėje situacija taip pat gerėja: išeminė širdies liga nebėra dažniausia mirties priežastis – 2023 m., kaip ir 2015 m., ji buvo pirmoje vietoje, o dabar – ketvirtoje.
Pozityvūs pokyčiai matomi ir kalbant apie mirčių nuo insulto skaičių: darbingo amžiaus vyrų grupėje jis sumažėjo nuo 320 (2015 m.) iki 193 (2024 m.), o moterų – nuo 168 iki 86 tuo pačiu laikotarpiu. 2024-aisiais, palyginti su 2015 m., vien nuo šių dviejų ligų buvo išsaugota net 783 darbingo amžiaus žmonių gyvybė, ir tai reikšmingas pasiekimas.
Prof. J. Plisienės teigimu, skaičiai išties džiuginantys, ypač turint omenyje, kad Lietuva daug metų pirmavo Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Anot specialistės, šie pokyčiai neatsirado savaime.
„Prie pagerėjusios situacijos neabejotinai prisidėjo aktyviai veikiančios, nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos prevencinės programos, kurios padeda užkirsti kelią rimtesnėms ligoms išsivystyti. Vis daugiau žmonių supranta, kad verta tikrintis profilaktiškai, o klaidingi mitai apie statinus – vaistus cholesteroliui mažinti – po truputį silpnėja, gyventojai tampa sąmoningesni, mažiau pasitiki nepagrįsta informacija internete ir labiau klauso gydytojų rekomendacijų. Taip pat pagerėjo vaistų prieinamumas, prie kurio smarkiai prisidėjo statinų kompensavimas, įsigaliojęs 2015 m.“, – sako ji.
Kodėl širdies ligos dažniau pasiglemžia vyrus?
2024 m. Higienos instituto duomenys rodo, kad darbingo amžiaus vyrų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka gerokai didesnis nei moterų – nuo išeminės širdies ligos 2015 m. mirė 4,2 karto daugiau vyrų nei moterų (1 404 ir 334), o 2024 m. – beveik penkis kartus daugiau (965 ir 199). Panašios tendencijos matomos ir kalbant apie insultus – vyrų mirčių skaičius nuo šios ligos kone dvigubai didesnis. Išsaugoti ir vertinti vyresnių žmonių darbingumą – strateginė užduotis ir valstybei, ir verslui, ir pačiam žmogui
Kardiologė šį ryškų lyčių skirtumą pirmiausia aiškina fiziologiniais ypatumais: „Moterys iki klimakterinio amžiaus yra apsaugotos estrogenų, kurie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles. Tačiau artėjant menopauzei, per ją ar po jos estrogenų kiekis organizme sumažėja. O tuomet ta moterų ir vyrų mirštamumo kreivė išsiskiria – pradeda didėti moterų sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Hormoniniai skirtumai lemia tai, kad būdami darbingo amžiaus dažniau miršta vyrai, o sulaukusios vyresnio amžiaus – moterys.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinius aspektus – moterys dažniau profilaktiškai tikrinasi, aktyviau domisi savo sveikata ir yra linkusios anksčiau kreiptis į gydytojus, o vyrai į savo sveikatą vis dar linkę žiūrėti kiek atmestinai. „Šioje vietoje vis dar veikia stereotipai – tarsi būtų nevyriška skųstis ar eiti pas gydytojus profilaktiškai. Kartais tikrai pasitaiko situacijų, kai vyrai atvyksta ne savo noru, o atvesti artimųjų“, – teigia J. Plisienė. Kovojant su oro tarša siūlo nepamiršti atsinaujinančios energetikos
Svarbu ugdyti sąmoningumą, šviesti apie sveiką gyvenseną
Statistika rodo, kad einame teisinga kryptimi, o dar geresnių rezultatų, gydytojos nuomone, pasiektume, jei apie sveiką gyvenseną pradėtume kalbėti dar vaikystėje. Anot jos, vaikai jau mokykloje ar darželyje turėtų žinoti, ką reiškia sveika mityba, kokia fizinio aktyvumo svarba ir kokie yra rizikos veiksniai. Pasaulyje baigiasi popierius ir automobiliai
„Kai sveikos gyvensenos principai ugdomi nuo pat mažens, natūralu, kad užaugę žmonės tampa sąmoningesni, o tai atspindi ir gerėjantys sveikatos rodikliai. Jau dabar matome pozityvių pokyčių – jaunimas vis labiau rūpinasi savo sveikata: nerūko, sportuoja, geba valdyti stresą. Tai tampa ne tik norma, bet ir mada. Šie pokyčiai labai džiugina ir leidžia tikėti, kad ateityje mūsų rezultatai dar labiau gerės, o Lietuva ilgainiui nebepirmaus pagal mirštamumą širdies ir kraujagyslių ligų statistikoje. Ankstyvas sveikos gyvensenos mokymas ir ligų prevencija turėtų būti prioritetinės sritys“, – akcentuoja ji. Materialinės gyvenimo sąlygos Lietuvoje gerėja
„Žmonės turi suprasti, kad sveikata – tai viskas, o be jos mes – niekas. Turime išmokti rūpintis savo sveikata ir pasinaudoti galimybėmis, kurias mums suteikia sistema. Kartais viskas, ko reikia, – tai tiesiog ateiti ir pasitikrinti. Labai kviečiu naudotis ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, skirta visiems sveikiems, šiomis ligomis nesergantiems žmonėms nuo 40 iki 60 metų – galbūt ji išgelbės gyvybę jums ar jūsų artimajam“, – ragina J. Plisienė. Be geros kraujotakos nėra geros atminties